„Tai didžiausia krizė nuo karo pradžios.“ Prasidėjo nenumatyti įvykiai. Milžiniška audra Ukrainoje ()
Amerikiečiai „nori, kad karas baigtųsi iki JAV prezidento rinkimų“ lapkritį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ukraina ir JAV išgyvena rimčiausią santykių krizę nuo karo pradžios, rašo „The Washington Post“ (WP) ir „Financial Times“ (FT), remdamiesi dešimtimis oficialių abiejų šalių atstovų, taip pat Europos pareigūnų.
Viskas turėjo savo poveikį: tai dideli nuostoliai fronte dėl šešių mėnesių vėlavimo JAV Kongrese patvirtinti karinės pagalbos paketą; tai grėsmė prarasti Charkivo sritį, kuri buvo išlaisvinta prieš pusantrų metų, Vašingtonui atsisakius leisti amerikietiškiems ginklams smogti Rusijos teritorijai; strateginių karo perspektyvų vizijos nebuvimas; tai įtarimai, kad Baltieji rūmai yra pasirengę derėtis dėl taikos su Maskva ir yra susierzinę dėl Joe Bideno nevykimo į taikos konferenciją Šveicarijoje; nenoras priimti Ukrainą į NATO; priekaištai iš amerikiečių dėl atakų į Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir nepakankama kova su korupcija Kyjive.
Dėl nesantaikos netgi gali būti atleisti keli Ukrainos vyriausybės nariai, užmezgę ypač glaudžius ryšius su Amerikos administracija.
Kai kurie nesutarimai yra natūralūs partnerystėje, kuri ištvėrė daugiau nei dvejus metus viso masto karą, sakė pareigūnai. Tačiau kiti atrodo fundamentalesni. Visų pirma, nėra sutarimo dėl ilgalaikio planavimo ir tikslų nustatymo.
Kiekviena pusė dabar aiškiai parodo, kad kita negali suformuluoti aiškaus kelio į pergalę. „Atrodo, kad jų GPS užstrigo“, – apie Ukrainos vadovybę WP sakė aukšto rango Europos diplomatas.
JAV kariuomenė ir pareigūnai mano, kad kitais metais Ukraina sumažins karių trūkumą apmokydama naujus šauktinius, turės naikintuvus F-16, o Rusijos karinio-pramoninio komplekso gamyba iki to laiko gali pasiekti piką.
Tai rodo, kad Ukraina galėtų užimti tvirtesnes pozicijas mūšio lauke, o tai sustiprintų jos pozicijas potencialiose taikos derybose.
Tačiau net mintis, kad derybos su Maskva įmanomos, demonstruoja rimtą atotrūkį tarp aukštų Kyjivo ir Vašingtono pareigūnų, pažymi WP: ukrainiečiai tiesiog mano, kad Vladimiru Putinu negalima pasitikėti.
„Aš nekurčiau strategijos remdamasis tuo, kad po metų būsime stipresni“, – laikraščiui sakė aukštas Ukrainos pareigūnas.
Kitas, kalbėdamas su FT, pažymėjo, jog V. Zelenskis mano, kad amerikiečiai „nori, kad karas baigtųsi iki JAV prezidento rinkimų“ lapkritį. Kitas pastaraisiais mėnesiais Ukrainos prezidento kabinete vyravusias nuotaikas apibūdino žodžiu „paranoja“:
„V. Zelenskis yra labai susirūpinęs karine padėtimi, bet ypač dėl taikos viršūnių susitikimo birželį.“
Į taikos konferenciją, kuri vyks birželio 15-16 dienomis Šveicarijoje, pakviestos delegacijos iš 160 šalių. Pasak Ukrainos valdžios, kuri norėtų suvienyti pasaulio bendruomenę kovojant su V. Putino agresija, savo dalyvavimą patvirtino daugiau nei 80 šalių.
Tarp jų nebus ne tik Kinijos ir Brazilijos lyderių (jie siūlę surengti alternatyvią konferenciją), bet ir J. Bideno. Birželio 15 d., kaip savo rinkimų kampanijos dalį, jis kartu su Holivudo žvaigždėmis dalyvaus dideliame lėšų rinkimo renginyje Los Andžele.
V. Zelenskį tai taip įskaudino, kad jis nerinko žodžių. „V. Putinas asmeniškai pasveikins“ J. Bideno nebuvimą ir bus „audringos ovacijos“, – antradienį Briuselyje sakė jis.
Gegužės 26 d. Prezidentūra išplatino memorandumą pareigūnams ir Aukščiausiosios Rados nariams, kuriame jiems patariama visais įmanomais būdais daryti viešą spaudimą J. Bidenui ir Kinijos prezidentui Xi Jinpingui kalbant su užsienio partneriais ir žiniasklaida. „Jei jie nedalyvauja, koks jų tikrasis interesas?“ – rašoma dokumente, kurį peržiūrėjo FT.
Kyjivas taip pat nepatenkintas Vašingtono priekaištais. Gegužės viduryje viešėdamas Kyjive valstybės sekretorius Antony Blinkenas sakė, kad „antikorupcinė gynyba Ukrainoje turi būti tokia pat stipri kaip karinė gynyba“.
Ukrainos vadovybė mano, kad JAV nepakankamai vertina jos pastangas kovoti su korupcija. „Jei būtume tokie korumpuoti, kaip manoma, Europos Sąjunga ir TVF tiesiog neduotų mums pinigų“, – sakė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba po susitikimo su A. Blinkenu.
Tačiau amerikiečių (ir kai kurių Ukrainos) pareigūnai pastarosiomis savaitėmis sunerimo, kad taikiniu tampa vyriausybės reformatoriai, kurie kovojo su korupcija ir buvo laikomi ypač artimais Vašingtonui, rašo WP.
