Ar JAV gali užsakyti Putino nužudymą (1)
Kas būtų laimėta nužudžius V. Putiną ir ar karas Ukrainoje nutrūktų, o Rusija nustotų kelti grėsmę?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Buvęs ilgametis CŽA žvalgybos pareigūnas Douglasas Londonas savo straipsnyje „Foreign Policy“ rašo, kad vienas dažniausiai jam kylančių klausimų – ar Amerika gali įsakyti nužudyti Vladimirą Putiną?
Šis klausimas tapo ypač aktualus po Irano prezidento Ebrahimo Raisi mirties, nes iškilo klausimų, ar Amerika nebuvo „įsitraukusi“ į sraigtasparnio, kuriuo skrido E. Raisi, katastrofą.
D. Londonas teigia, kad nuo to laiko atviras klausimas, ar JAV ir jos sąjungininkės turėtų bandyti nustumti V. Putiną, sudarydamos palankesnes sąlygas įvykdyti perversmą jam nedalyvaujant arba nužudydamos jį tokios kelionės, kaip Rusijos prezidento valstybinis vizitas į Kiniją, metu?
Ilgametis CŽA žvalgybos pareigūnas teigia, kad atsakymas į šiuos klausimus slypi rizikos vertinime santykyje su pelnu, t. y. kas būtų laimėta nužudžius V. Putiną ir ar karas Ukrainoje nutrūktų, o Rusija nustotų kelti grėsmę?
|
Tačiau, kaip jis primena, istoriniu požiūriu JAV visada stovėjo už status quo, o operacijos nuverčiant Mohammadą Mossadeghą Irane, Salvadorą Allende'ą Čilėje ir F. Castro Kuboje labiau priklausė nuo vidinių elementų, kurie palengvino sąmokslus.
„Režimo pakeitimas nepateisino JAV interesų. Saddamo Husseino nuvertimas Irake buvo nemenkas veiksnys, paskatinęs Arabų pavasarį, kurio padariniai ir toliau sklinda Artimuosiuose Rytuose ir atsispindėjo neišspręstuose pilietiniuose karuose Libijoje, Sirijoje ir Jemene, taip pat tebesitęsiančiame politiniame nestabilume Egipte ir Tunise“, – rašė D. Londonas, primindamas, kad amerikiečių okupacija Irake palengvino „Islamo valstybės“ iškilimą.
Talibanas galiausiai pralenkė Jungtines Valstijas Afganistane ir grįžo į valdžią, nepaisant 20 metų amerikiečių pastangų, ir dabar yra sukilėlių grupuotės, keliančios grėsmę Pakistanui, Iranui, kaimynams Centrinėje Azijoje ir Kinijai.
Status quo išlaikymą su nuspėjamu priešininku, tokiu kaip V. Putinas, dar labiau sustiprina faktas, kad priešas yra branduolinė valstybė.
Savo analizėje D. Londonas teigia, kad Rusijoje yra nedaug tarnybų, kurios galėtų įvykdyti kažką panašaus į valstybės perversmą, nes visas jas kontroliuoja Kremlius.
Yra trys tokios tarnybos: Federalinė saugumo tarnyba arba FSB, Rusijos gvardija arba nacionalinė gvardija ir prezidento saugumo tarnyba Federalinėje apsaugos tarnyboje arba FSO.
FSB yra Rusijos vidaus saugumo ir žvalgybos padalinys, per kurį V. Putinas valdo, atsižvelgiant jog jis yra visose šalies institucijose. FSB vykdo V. Putino valdymą, stebi nesutarimus, baugina, baudžia ir siejasi su organizuotu nusikalstamumu.
„Rosgvardija“ yra žiauri V. Putino jėga. Ji buvo įkurta 2016 metais iš Vidaus reikalų ministerijos milicijos, atsakingos už vidaus tvarką ir sienų saugumą, gretų, kad taptų ilga raudona V. Putino linija prieš protestus, sukilimus ir ginkluotus organizuoto perversmo bandymus. Yra požymių, kad ji, kaip ir dalis FSB viršūnių, yra susijusi su organizuotu nusikalstamumu. Maždaug 300 000 žmonių „Rosgvardijai“ vadovauja Viktoras Zolotovas, buvęs ilgametis V. Putino asmens sargybinis.
Kita vertus, FSO apima prezidento saugumo tarnybą, apie 50 000 karių ir yra atsakinga už artimą V. Putino fizinę apsaugą. Mažai žinoma apie jos direktorių Dmitrijų Kochnevą, kuriam dabar 60 metų.
„Jei V. Putinas būtų nužudytas užsienyje, nepaisant įrodymų, senoji gvardija tikriausiai būtų apkaltinusi JAV ir panaudojusi ją kaip žaibolaidį, kad sustiprintų valdžią ir telktų visuomenę. Pasidalydami V. Putino paranoja dėl egzistencinės Vakarų grėsmės, yra įtikimas pavojus, kad jie kariškai, tiesiogiai ir netiesiogiai keršys, manydami, kad jie yra nesaugūs, be atodairos negailestingai smogs namuose, o tai galėtų sukelti ilgalaikę revoliucinę situaciją tarp gyventojų ir chaosą“, – prognozuoja D. Londonas, kuris dabar yra Džordžtauno universiteto Užsienio reikalų mokyklos žvalgybos studijų profesorius ir Artimųjų Rytų instituto bendradarbis.
Bet ar JAV galėtų tai padaryti, jei to norėtų, klausia jis? Ir iškart pareiškia, kad tokių asmenybių žmogžudystes įvykdyti itin sudėtinga.
Remiantis nutekintais dokumentais ir buvusio FSO inžinieriaus ir kapitono Glebo Karakulovo parodymais, V. Putinas yra paranojiškas dėl savo saugumo ir sveikatos, bendrauja tik su ribotu skaičiumi žmonių, palieka Kremlių tik prireikus.
Dar lieka pasenę ir problemiški lėktuvai Il-96, kuriais naudojasi V. Putinas, neseniai keliavęs į Šiaurės Korėją ir Vietnamą.
