„Baisiausia pasaulinė ekonomikos krizė jau čia pat“ ()
Artėja didžiausia per šimtmetį pasaulinė ekonomikos krizė.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Europos centrinio banko prezidentė Christine Lagarde penktadienį, rugsėjo 21 d., kalbėdama Vašingtone, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) būstinėje, perspėjo, kad baisiausia per pastaruosius 100 metų pasaulinė ekonomikos krizė jau čia pat. Ji įvardijo tris „blogiausius“ įvykius, prisidėjusius prie pasaulio ekonomikos krizės gilėjimo, ir papasakojo, kam, be nestabilios infliacijos, šalys turėtų ruoštis, praneša „Telegraf“.
Christine Lagarde, 2020-aisiais pasaulio ekonomika susidūrė su tokiais rimtais iššūkiais, kurie prilygsta spaudimui, lėmusiam „ekonominį nacionalizmą“ ir pasaulinės prekybos žlugimą 1920-aisiais, o galiausiai ir Didžiąją depresiją. Ji įvardijo tris „baisiausius“ veiksnius, kurie pastaraisiais metais turėjo tam įtakos:
- COVID-19 viruso epidemija, kurią Lagarde pavadino „baisiausia pandemija nuo 1920-ųjų“, ir „ekstremalus streso testas“ šalių pinigų politikai,
- karas Ukrainoje, kurį Lagarde apibūdino kaip „baisiausią konfliktą Europoje nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio“,
- kylančias energijos kainas, kurias ji pavadino „baisiausiu energetiniu šoku nuo XX a. septintojo dešimtmečio“.
|
Visos šios problemos kartu su tokiais veiksniais kaip tiekimo grandinės sutrikimai, pasak Europos Centrinio Banko vadovės, „visiems laikams pakeitė pasaulio ekonominę veiklą“. Ji atkreipė dėmesį į „pasaulinės prekybos integracijos nesėkmes“ ir technologinę pažangą, kuri buvo būdinga tiek XX a. trečiajam dešimtmečiui, tiek dabartiniams laikams.
Vis dėlto Lagarde teigė, kad 2020-aisiais pasaulis atsidurs geresnėje padėtyje dėl, jos nuomone, sėkmingesnės pinigų politikos. Kaip pažymėjo „Financial Times“, cituodamas ES centrinio banko vadovę, prieš šimtmetį centriniai bankininkai iš karčios patirties sužinojo, kad valiutų pririšimas prie aukso ir fiksuoti valiutų kursai yra neveiksmingi gilių struktūrinių pokyčių laikais, nes stumia pasaulį į defliaciją, skatina „ekonominę blogybę“ ir prisideda prie „ekonominio nacionalizmo ciklo“.
Pasak Lagarde, šiandien centrinių bankų priemonės kainų stabilumui išsaugoti yra veiksmingesnės, tačiau ji perspėjo pasaulio bendruomenę, kad ši netaptų „savimi pasitikinčia“. Netolimoje ateityje tikru išbandymu centriniams bankams, pasak ES centrinio banko vadovės, gali tapti galimos nesėkmės globalizacijos procese ir dalinis pasaulinių tiekimo grandinių žlugimas, taip pat vis didesnį pagreitį įgaunanti tokių technologijų milžinų kaip „Google“, kuriuos ji pavadino „superžvaigždžių bendrovėmis“, pasaulinė įtaka ir sparti dirbtinio intelekto plėtra.
ES centrinio banko vadovės vertinimu, dėl gilių pokyčių pasaulio ekonomikoje „infliacija gali būti nepastovi dar daugelį metų“. Tai, kaip pažymėjo „Reuters“, „apsunkintų pastangas kontroliuoti kainas“.
