Karas baigtas. „Vokietija pradeda derybas. Ateinantį savaitgalį...“ (Foto) ()
Sunku rinkėjams paaiškinti, kodėl reikia papildomų pinigų kariuomenei, rašo Anužis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
TV3 žurnalistas Artūras Anužis savo „Facebook“ paskyroje rašo, kad Vokietija pradeda derybas su Putinu.
„Vokietijos politikai vėl atnaujina ryšius su Rusija.
Kancleris Olafas Scholzas Bundestage paskelbė, kad Vokietija teiks paramą Ukrainai tiek, kiek reikės. Kaip ir Joe Bidenas sakė ne kartą, kol vėliau pakeitė plokštelę.
Tačiau tuo pačiu Scholzas tikina, kad reikia kalbėtis ir su Putinu, bet sprendimai nebus neva priiminėjami už Ukrainos nugaros.
Na, o kad vokiečiai taip pavargo nuo karo ir nori taikos, kad net vyks su jais kalbėtis ir derėtis. Vokietijos žiniasklaida skelbia, kad pirmasis susitikimas suplanuotas ateinantį savaitgalį Azerbaidžano sostinėje Baku. Jis sumanytas kaip neformalus Gerhardo Schröderio ir Vladimiro Putino bendro darbo – Sankt Peterburgo dialogo – atgaivinimas. Po Olafo Scholzo „epochinių pokyčių“ (Zeitenwende) ši institucija buvo panaikinta.
|
Vokiečiai puoselėjo viltį, kad šie kontaktai paskatins teigiamus socialinius ir politinius pokyčius pačioje Rusijoje pagal seną principą – pokyčiai per suartėjimą.
Šis susitikimas formaliai neturi nieko bendra su kanclerio Scholzo siekiu diplomatinėmis priemonėmis užbaigti karą Ukrainoje, tačiau tai aiškus signalas, kad valdančiojoje Vokietijos socialdemokratų partijoje įtaką atgauna vadinamoji Hanoverio frakcija, kurią sudaro su buvusiu Vokietijos kancleriu ir Putino vėliau nupirktu Gerhardu Schröderiu susiję žmonės, kuriems baisiai niežti ir vėl atkurti draugiškus ir labai pelningus ryšius su Putino režimu.
Lenkų žiniasklaidai Vokietijos užsienio reikalų ministerijos šaltiniai patvirtino, kad iš Vokietijos pusės susitikime Baku turėtų dalyvauti politikai, aktyviai dalyvaujantys Sankt Peterburgo dialoge, pavyzdžiui, buvęs Brandenburgo ministras pirmininkas Matthias Platzeckas (socialdemokratas) ir buvęs kanceliarijos vadovas Ronaldas Pofalla (krikdemas), taip pat buvęs šios institucijos generalinis direktorius Martinas Hoffmannas.
Iš Rusijos pusės turėtų dalyvauti buvęs Rusijos ministras pirmininkas, šiuo metu „Gazprom“ stebėtojų tarybos vadovas Viktoras Zubkovas, V. Putino patarėjas kultūrinio bendradarbiavimo su užsienio šalimis klausimais Michailas Švydkojus ir Rusijos žmogaus teisių tarybos vadovas Valerijus Fadejevas.
Vokietijoje jau senokai nuotaikos tarp politikų tokios, kad reikėtų kaip galima greičiau baigti tą karą Ukrainoje. Tai paskatina ir regioniniuose rinkimuose sėkmingai pasirodę Putino įtakos agentai AfD ir Saros Wagenknecht partija, kuri atvirai prieš didesnes NATO pajėgas Vokietijoje ir kuo greitesnę taiką Ukrainoje.
Į populiarumo duobę įkritę Vokietijos socdemai bando prieš rinkimus vėl atgauti pasitikėjimą, tad žinant didelės dalies vokiečių vis didesnį norą leisti pinigus Ukrainai ir savo kariuomenei, nereikia tikėtis, kad Scholzas duos „Taurus“ raketas Ukrainai ar vėl jai smarkiai padidins paramą.
Tačiau nieko nuostabaus, kad Vakarų politikai pavargsta nuo karo, nesistebėkime tuo, nes gi taip sunku rinkėjams paaiškinti, kodėl reikia papildomų pinigų kariuomenei, o ne dar didesnėms algoms, pensijoms ar valstybinėms programoms, iš kurių minta įvairaus plauko specialistai.
Ne tik Vokietijoje, bet ir pas mus Lietuvoje“, – rašo Anužis.
