„Surinkęs daugiau balsų gali ir pralaimėti.“ Kaip amerikiečiai renka prezidentą (Video) ()
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
JAV prezidento rinkimai įelektrina visą šiuolaikinį pasaulį. Didžiausia pasaulyje ekonomika ir supervalstybė reiškia, kad šiuo metu visos politinės akys yra nukreiptos į šią šalį.
Tačiau Lietuvos gyventojui JAV prezidento rinkimai gali kelti nemažą paslaptį.
Viskas dėl sudėtingos rinkimų sistemos, o geriausias to įrodymas yra tai, kad kandidatas gali gauti daugiausiai piliečių balsų ir vis tiek nelaimėti.
Aiškinamės, kaip JAV renkamas prezidentas ir kas gali tapti prezidentu.
Antradienį, lapkričio 5 d., amerikiečiai rinks prezidentą ketverių metų kadencijai. Šių metų lenktynės vyksta tarp Kamala Harris ir Donaldo Trumpo.
2024 m. JAV rinkimai. Kas gali tapti prezidentu?
Kandidatas į JAV prezidentus turi būti ne jaunesnis nei 35 metų amžiaus. Be to, jis turi turėti visas viešąsias teises ir JAV pilietybę. Tačiau čia svarbu tai, kad pilietybė gaunama automatiškai gimimo momentu (gimęs pilietis). Todėl JAV prezidentas negali būti vadinamasis natūralizuotas pilietis, t. y. asmuo, kuriam per savo gyvenimą buvo suteikta JAV pilietybė.
|
Be to, turi būti įvykdyta sąlyga, kad kandidatas į JAV prezidentus šalyje gyvena 14 metų.
Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Prezidentu renkamas ne jaunesnis kaip 40 metų Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip 3 pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje.
JAV prezidentu gali tapti politinių partijų pasiūlytas asmuo, tačiau kandidatas gali išsikelti ir save. Todėl narystė partijoje nėra privaloma, bet labai svarbi.
Didžiausios Amerikos politinės jėgos, t. y. demokratai ir respublikonai, kas ketverius metus iškelia savo kandidatus, turinčius didžiausią galimybę laimėti. Nepriklausomas kandidatas į JAV prezidentus turi mažai galimybių tai padaryti.
JAV rinkimai 2024 m. Kaip išrenkamas prezidentas?
JAV prezidento rinkimai yra netiesioginiai rinkimai. Jungtinėse Valstijose rinkėjai tiesiogiai nebalsuoja už kandidatus į prezidentus. Lietuviškoje sistemoje viskas aišku – rinkėjai konkretų kandidatą renkasi asmeniniu balsavimu be jokio tarpininko.
JAV piliečiai prie balsadėžių išsirenka rinkikus, kurie vėliau dalyvauja Rinkimų kolegijoje, kuri oficialiai renka JAV prezidentą. Taigi tai yra dviejų pakopų sistema, ir kandidatas, laimėjęs daugumą rinkikų balsų, tampa JAV prezidentu. Atliekant procedūrą daroma prielaida, kad reikia gauti mažiausiai 270 iš 538 galimų rinkikų balsų.
JAV prezidento rinkimai gali sukelti lietuvių rinkėjo požiūriu neįprastas situacijas, kai daugiausiai balsų surinkęs kandidatas netampa prezidentu.
Taip buvo, pavyzdžiui, 2016 m., kai Demokratų partijos kandidatė Hillary Clinton visoje šalyje surinko per 65 milijonus balsų – beveik 3 milijonais daugiau nei Donaldas Trumpas.
Vis dėlto jai nepavyko laimėti. Kodėl taip atsitiko? Nors už Clinton balsavo daugiau piliečių, Trumpo pergalę lėmė tai, kad jis laimėjo daugumą rinkikų balsų.
Tęsinys kitame puslapyje: