Karo padėtis, apkalta ir invazijos grėsmė. „Drebinantys įvykiai“ (Foto, Video) ()
© Ekrano kopija | https://x.com/intelligencefnt/status/1863965525304279348/photo/1
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Reaguodamas į karo padėties paskelbimą ir parlamentarų raginimą, parlamento pirmininkas Woo Won Shik paragino parlamentarus susirinkti balsuoti šiuo klausimu.
Po karo padėties paskelbimo už jos įgyvendinimą tapo atsakingas Pietų Korėjos generalinio štabo viršininkas generolas Parkas Ahn Soo. „Yonhap“ paskelbė kariuomenės vadovybės pareiškimo tekstą, kad šalyje bus įvesta nemažai apribojimų – nuo politinių partijų ir asociacijų veiklos iki žiniasklaidos cenzūros ir komendanto valandos įvedimo. Kariškiai taip pat turės teisę atlikti kratas, suimti ir sulaikyti visus asmenis, pažeidusius karo padėties sąlygas.
Today in South Korea 🇰🇷 (in case you were lost) 🧵 pic.twitter.com/MuO5SjbbVr
— internet hall of fame (@InternetH0F) December 3, 2024
Vėliau, kaip rašo BBC, vietiniai gyventojai mieste pradėjo šalinti karinę techniką, o protestuotojai ėmė artėti prie parlamento. Tarp jų ir policijos, kuri blokavo įėjimą, kilo susirėmimai. Į įvykio vietą pradėjo atvykti specialiosios Korėjos pajėgos, bandančios patekti į parlamentą.
„Reuters“ priduria, kad parlamentarai bandė patekti į sesiją ir tik 70 iš jų iš pradžių sugebėjo ten patekti. Vėliau posėdžių salėje susirinko 190 deputatų, kurių kvorumas buvo 150, todėl buvo galima svarstyti karo padėties panaikinimo klausimą. Visi susirinkusieji vienbalsiai pritarė rezoliucijai, kuri priverčia valstybės vadovą Yooną Seok Yeolą nedelsiant ją įgyvendinti.
Parlamento pirmininkas Wu Won Shik sakė, kad kariškiai išties paliko parlamento pastatą, o nutarimas dėl karinės padėties teisinio režimo negaliojimo įsigaliojo.
Po to, kaip pranešė Korėjos žiniasklaida, specialiosios pajėgos paliko parlamento patalpas, kurias anksčiau bandė šturmuoti. Tačiau, kaip rašo „The Washington Post“, Pietų Korėjos kariuomenės vadovybė teigia, kad pripažins karo padėties panaikinimo faktą tik tuo atveju, jei ją panaikins prezidentas.
Vėliau Korėjos leidinys KBS pranešė, kad kariuomenė gavo įsakymą suimti Demokratų partijos lyderį Lee Jae Mooną, vyriausybę palaikančios partijos Liaudies galia lyderį Haną Dong Hungą ir parlamento pirmininką Woo Won Shik. Opozicinės partijos atstovai teigė, kad šiuo metu saugumiečiai bando įsiveržti į jų partijos vadovo kabinetą ir jį sulaikyti.
Šiuo metu ekspertai negali tiksliai pasakyti, kokia bus tolimesnė įvykių raida šioje situacijoje. Viena vertus, prezidentas turi įgyvendinti parlamento sprendimą, tačiau yra rizika, kad dabartinis vadovas nenorės panaikinti karo padėties. Tačiau prezidentui palankios partijos ir opozicijos spaudimas parlamente po balsavimo dėl rezoliucijos dėl karo padėties panaikinimo gali turėti neigiamos įtakos dabartiniam valstybės vadovui.
„Washington Post“ praneša, kad demonstrantai šiuo metu yra prie parlamento pastato, nesiskirsto ir vis garsiau skelbia, kad dabartiniam valstybės vadovui reikia apkaltos.
Anot opozicijos politiko Cho Kuko, tam yra ir teisinis pagrindas. Jo nuomone, karo padėties paskelbimas valstybės vadovo teikimu turi visus įstatymo ir Konstitucijos pažeidimo požymius ir tokie veiksmai gali būti vertinami kaip pasikėsinimas įvykdyti valstybės perversmą ar smurtinį valdžios užgrobimą.
Kartu ekspertai teigia, kad padėtis Pietų Korėjoje gali stipriai paveikti jos kaimynės Šiaurės Korėjos, taip pat pagrindinės Seulo sąjungininkės JAV veiksmus. Karo analitikas Cedricas Leightonas teigia, kad politinis nestabilumas Seule „gali rimtai pakenkti stabilumui Azijos ir Ramiojo vandenyno regione“, paveikti šalių ekonomiką ir gali „paveikti JAV karinių operacijų vykdymą ne tik šiame regione, bet ir visame pasaulyje“.
.png)
