Vokietija uždaro vėjo jėgainių parką. Paaiškėjo žiauri tiesa. „Tokių uždarymų bus ir daugiau“

Uždarymų, ar perkėlimų kitur? Ir ar išmontavo senas ir nieko nedarys, ar sumontuos naujas, didesnės galios, aukštesnes, kaip iki šiol buvo daroma ant kranto?

Nu jei jas reik subsidijuot, pacios saves neišsilaiko, tai nekazka. Iseina kad tiesiog mokes iu moketojai sumoka uz vrangesne elektra per subsidijas. Kazkas kas sumoka mazai mokesciu, ir naudoja daug elektros - laimi.

Galima išmontuoti ir pastatyti Lietuvoje, pas mus su subsidijomis viskas čiki piki.

“Zaliasis kursas” yra pelninga pinigu plovykla. Stato jegaines tasko milijonus o tada dar reikia subsidijuoti. O atomines vokieciai JAU turejo ir galejo megautis pigia energija. Bet “zalieji” priverte uzdaryti.

kazkaip su duotais skaiciais elektra per 15m. turejo kainuoti 0,00761035 eur kwh, cia be aptarnavimo mokesciu..

Visos atominės subsidijuojamos. Didelė dalis dujinių ir anglinių pajėgumų subsidijuojama. Eh, bet kam tai rūpi. Naudotai įrangai subsidijos nemokamos. Kas Vokietijoje moka mažai mokesčių (VIAP atitikmuo), ir naudoja daug elektros? Pramonė. Kodėl gyventojai patenkinti? Nes darbo vietos ir geresni atlyginimai. Absoliutas, atomines reikėjo nuolat subsidijuoti Vokietijoje, na iki 2022 m. Dabar būtų reikėję kapitalinius remontus subsidijuoti. Taip pat tų atominių ne tiek ir daug tebuvo. Šios vėjo jėgainės jūroje jau palyginus senos ir technologijos pasikeitusios. Dabar vėjo ant kranto, ir saulės elektrinės (utility scale) statomos be paramos. Saulės elektrinėms prie namų parama dalinama siekiant gamybos decentralizacijos, socialinių tikslų, ne žalio kurso. Vėjo jėgainės jūroje subsidijuojamos dėl panašių priežasčių, kodėl subsidijuojama dujinių/anglinių įrenginių gamyba. Kodėl nerėki, kad iškastinio kuro importo vartojimo subsidijavimas yra pinigų plovimas, nes subsidijuojamas?

Kokios subsidijos yra skirtingų "rūšių" elektrinėms (žalioms ir ne žalioms) vienai MWh? PS Europa eina deindustrializacijos kryptimi su savo "žaliosiomis" idėjomis, kai tuo tarpu Kinija deda skersą, ir toliau stato "anglines" elektrines... Edit to add: This is how much each type of power emits during its life cycle*: Hydropower: approximately 4 g CO2e/kWh Wind power: approximately 11 g CO2e/kWh Nuclear power: approximately 12 g CO2e/kWh Solar power: around 41 g CO2e/kWh Natural gas: 290-930 g CO2e/kWh Oil: 510-1170 g CO2e/kWh Coal: 740-1689 g CO2e/kWh. Source: IPCC (https://www.cowi.com/news-and-press/new ... y-sources/) Ir dar, pasilinksminimui: Obesity is associated with ~20% greater GHG emissions relative to the normal weight state because of increased oxidative metabolism, food intake, and fossil fuel use for transportation. Globally, obesity contributes to an extra ~700 megatons per year of CO2 equivalent, which is about 1.6% of global GHG emissions. (https://doi.org/10.1002/oby.22657)

O kodėl nutyli, kad lygiagrečiai Kinija pastato daugiau saulės ir vėjo elektrinių, nei visas likęs pasaulis kartu? Taip pat ir EV nuperka Kinijoje daugiau, nei likusiame pasaulyje. Stato anglines dėl trijų priežasčių: 1. Keičia senas anglines į efektyvesnes iki 3x 2. Vartojimas auga greičiau, nei spėja statyti AEI 3. Neturi gamtinių dujų pakankamai ir investuoti į infrastruktūrą trumpu laikotarpiu - per brangu. O emisijos gali būti tik CO2? Tai gal Černobilyje ar Fukušimoje nori nusipirkti NT už tos šalies miestų vidutines kainas? Beje, gamtinių dujų emisijas skaičiuojant, reikėtų įtraukti ir gamtinių dujų nuotekio poveikį klimatui. Pvz. naudojant maskolių dujas, dujų nuotėkis sudaro iki 20% patiektų dujų, o gamtinių dujų poveikis klimatui ~20x didesnis. Tai 4x daugiau poveikio klimatui iš GD nuotekio, nei iš CO2. Grįžtant prie Kinijos anglių, senas grafikas vizualizuoja ką sakau: https://table.media/en/china/sinolytics ... tion-peak/ Anglių vartojimas absoliučiais tempais DAR nekrenta, bet santykiniais - krenta sparčiai. Taip yra todėl, kad AEI įrangos gamybos ir diegimo tempai nespėjo išaugti iki elektros paklausos augimo tempų. Pradės augti elektros vartojimo efektyvumas/sulėtės elektros paklausos augimas/prasidės ekonominės "turbulencijos", ir labai greitai pradės anglių vartojimas kristi - greičiau, nei JAV. Bet net ir anglių vartojimo augimas absoliučiais skaičiais sparčiai lėtėja: http://www.cfact.org/wp-content/uploads ... scaled.jpg 2020 m. pabaigai tikslą turėjo berods ~40k gaminančių vartotojų, ir iki 2030 m. 120k gaminančių vartotojų. Atrodė neįmanoma, kai 2020 m. pradžioje buvo 3,5k gaminančių vartotojų. Ir nors vėluojant, bet 40k pasiekė 2023 m., o 120k dar 2024 m. Dar spartesniais tempais pokytis įvyks Kinijoje, nes Kinija aiškiai pasirinko kryptį.

Nu va, ir apie šitą "naujieną" gilesnių analizių atsirado iš Nagevičiaus (ištrauka): "Taip, tai seniausias jūrinis parkas, veiklą pradėjęs dar 2010 metais. Įrengtas, naudojant senesnės kartos vėjo turbinas, kurių efektyvumas, atsparumas ir ilgaamžiškumas yra gerokai mažesnis, nei dabartinių vėjo parkų (12 bokštų po 5 MW, dabar net sausumoje didesni parkai statomi). Ir natūralu, kad tai matyt bus pirmas jūrinis parkas Vokietijoje, kuris baigs eksploataciją. Todėl Vokietijoje mokslininkai, ieškodami būdų, kaip nutraukinėti tokių parkų veiklą ir demontuoti jėgaines pigiausiu ir gamtai mažiausiai žalos daromu būdu, dažnai nagrinėja "Alpha ventus", kaip ateities atvejį. Pavyzdžiu Fraunhofer instituto Vokiteijoje programa DeMiR (Decommissioning – Minimization of Risks), kuris tarp kitko mini ir "Alpha ventus", pabrėžiant, kad šio parko eksploatacijos pabaiga turėtų būti apie 2030 metais. . Paskutinė naujiena iš jų, kuri susijusi su šiuo parku, yra 2024 metų lapkričio pabaigoje pateikiama informacija apie tai, kad jame planuojama įrengti pirmą demontracinį žaliojo vandenilio gamybos įrenginį jūroje, kur jūros vanduo būtų distiliuojamas (nudruskinamas), o iš jo, naudojant vėjo parke generuojamą elektrą, būtų gaminamas vandenilis, kuris būtų saugojamas ir verčiamas atgal į elektrą tuo metu, kai nepučia vėjas. Tai demonstracinis, ne komercinis projektas, skirtas daugiau technologiniam proveržiui išbandyti Kaip kažkada demonstracinis buvo ir pats "Alpha ventus" projektas. " https://www.facebook.com/martynas.nagev ... &ref=notif Technologijos visai nebetikrina šaltinių?

Aš jau pradedu galvoti ar ten iš viso gyvų žmonių liko? Keturis laiškus parašiau ir jokio atsakymo...

O pas vokiečius nėra biržos? Kad gamintojui tik 3.9 ct/kwh moka? Pas mus jūroje 120 megavatvalandė kainuoja, ant kranto 60. Tai pas vokiečius aplamai uždyką visa elektra turi būt, kad tiek gamintojas gauna. 15ct/kwh, o kiek žiūrėjau dw tai kwh vidutiniškai skaičiuoja 25 ct galutiniam vartotojui. Tai jeigu mes žadam vokiečiams elektrą pardavinėt kaip su tokia kaina konkuruot gebėsim? Kliedesių pilnas straipsnis.

Yra toks dalykas, kaip capture price. Pas mus kaina didelė, todėl kad trūksta apskritai gamybos pajėgumų, ir dar berods vis dar su suomiais elektros jungtis neveikia. Reikėtų tikrinti. O lenkai irgi praktiškai tik brangia anglimi gamina elektrą. Net vasaros metu dar saulės elektrinių neužtenka. Pavasarį tiesiog su hydro antolūdžiu sutampa ir būna tada arti nulio, vasarą priartėja prie nulio, kai saulė šviečia ir pūsteli vėjas + yra normalesnis kiekis hydro. Na nedarbo dieną būna beveik ir užtenka saulės. Pas mus kiek jūroje kainuoja - niekas nežino. Ant kranto nekainuoja 60, net su pelnais skaičiuojant. Prie ko galutinis vartotojas ir kaina biržoje? Elektra vartotojui, ir dar buitiniam, yra apmokestinta mokesčiais, kurie nesusiję su kaštais. Bet taip, 39€/MWh keistokai maža kaina. 2024 metais mėnesio vidutinės kainos Vokietijoje svyravo nuo 60€/MWh metų pradžioje, iki 120-130€/MWh metų pabaigoje, ir tebesitęsia pikas 2025 m. Mažai tikėtina, kad capture price buvo tik 39€/MWh. Jungties su Vokietija tikslas nėra prekyba į vieną pusę. Tiesiog nesutampa elektros pertekliaus/trūkumo laikai su Vokietija, ko pasekoje, sujungus šias rinkas, Lietuvoje būtų juntamai mažesnis kainų svyravimas be investicijų į pasaugojimą, o vidutinė kaina turėtų mažėti, nes ir gamybos pajėgumų būtų daugiau galima įrengti. O stabilesnė kaina reiškia, kad ir capture price, kaina, kurią gauna vėjo ar saulės jėgainės valdytojas, būtų vidutiniškai didesnė. Kodėl capture price skiriasi nuo vidutinė rinkos? Nes jei pučia stiprus vėjas, tai pučia visiems stiprus ir kaina bus arti 0. Kai vėjo nėra ir tarkime, žiemos naktis, tai elektros kaina auga (dujiniai pajėgumai dirba brangiai, nes elektros jungčių neužtenka importuoti iš kitur AEI elektros). Vartotojai moka daugiau, vėjo jėgainės negamina tuo metu ir gauna vidutiniškai mažesnę kainą. Su saulės elektrinėmis tas pats. Bet net pačiam iškart neužkliuvo nei kaina, nei kad apskritai niekas nieko neplanuoja uždaryti. Kvestionavau tik uždarymo priežastį. Reiškia pagavo.

Nu kainas aš pagal vert pateikiau https://www.vz.lt/energetika/2024/11/14 ... 126-eurmwh Energetikos komiteto posėdį klausiausi kažkaip užsifiksavo galvoje 120/150, o vat vz skelbia 75/120 galės parduoti. Tai kaip bebūtų subsidijuoja ir tik 39 gauna tai labai mažai.

.

O VERT iš kur žino? Nes tiek pasakė Ignitis, na nes bus vienintelis pasiūlymą teikiantis.

Su visa pagarba, immortall, kai metat atsakymus be ciitavimo, sunku suprasti minties poleikį, kinda WTF?