„Dujų rezervuarai yra beveik tušti“ ()
Vadovybė nepaiso rinkos mechanizmų.

© Pjt56, CC BY 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Stuttgart_Gasometer.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dujų saugyklos tokios tuščios, kokios retai kada būdavo. Vyriausybės nuostatai numato, kad rezervuarai vasarą turi būti papildyti. Tačiau būtent tada gamtinės dujos yra ypač brangios.
Vokietijos dujų saugyklos šiuo metu užpildytos tik maždaug trečdaliu. Lygiai prieš metus buvo sukaupta daugiau nei dvigubai daugiau dujų.
Po Rusijos išpuolio prieš Ukrainą Europa prieš trejus metus pradėjo boikotuoti RF dujas. Vokietija tapo ypač priklausoma nuo Rusijos dujų tiekimo dėl dujotiekio „Nord Stream“ statybos.
Be to, Vokietijos metalo ir chemijos pramonei dujų reikia ypač daug. Šalis turi beveik penktadalį ES dujų saugyklų pajėgumų.
Prasidėjus karui ir staiga atsiradus trūkumui, Vokietijos vyriausybė ir ES Komisija sukūrė atsargų kaupimo sistemą. Valstybė nustato, iki kada saugyklos turi pasiekti tam tikrą užpildymo lygį.
|
Vadovybė nepaiso rinkos mechanizmų. Tai milijardo dolerių vertės verslas. Jis finansuojamas iš dujų saugojimo mokesčio, kurį moka visi dujų vartotojai. Prieš trejus metus jis prasidėjo nuo 59 centų už megavatvalandę (1000 kilovatvalandžių) ir palaipsniui didėjo penkis kartus iki 2,99 euro.
Kaip rodo ekonomisto Axelio Ockenfelso ir dviejų konsultacijų bendrovės „Frontier Economics“ ekonomistų atliktas tyrimas, dujos vasarą dabar dažnai yra brangesnės nei žiemą.
Tai naujas ir absurdiškas pokytis iš rinkos ekonomikos perspektyvos, nes žiemą šildymui ir karštam vandeniui reikia daug dujų, todėl didmeninės kainos kadaise buvo didelės.
Tačiau vasarą vamzdynais tekėjusioms gamtinėms dujoms buvo sunku rasti pirkėjų, todėl didmeninės kainos buvo mažos. Dujų saugyklų operatoriams vasarą buvo verta pigiai pirkti, o žiemą brangiai parduoti.
Pastaruoju metu valstybė reikiamus dujų kiekius perka vasarą. Ji tai daro ne pagal rinkos sąlygas, o pagal reglamentus. Šiuo tikslu ji naudojasi privačiomis dujų saugyklomis. Už tai jų operatoriai gauna pinigų iš valstybės. Dujų importuotojai ir dujų prekiautojai nebėra suinteresuoti laikyti atsargas savo sąskaita.
A. Ockenfelsas baiminasi „intervencijos spiralės“: jei verslininkai ir toliau trauksis iš rinkos, valstybė turės tapti vis aktyvesnė. „Užpildymo lygio normatyvai kyla iš ūmios dujų krizės ir turėtų būti peržiūrėti“, – reikalauja A. Ockenfelsas, kuris taip pat vadovauja Maxo Plancko kolektyvinių gėrybių tyrimų institutui.
Anksčiau geras trečdalis Vokietijos dujų buvo importuojama iš Rusijos. Iki 2022 m. rugpjūčio pabaigos ši dalis sumažėjo iki nulio. Vokietija smarkiai apribojo dujų eksportą ir daugiau jų pasiliko sau. Nuo 2022 m. pabaigos suskystintos gamtinės dujos (SGD) buvo importuojamos tanklaiviais. „Handelsblatt“ pranešime teigiama, kad nauji SGD uosto įrenginiai dabar veikia visu pajėgumu. Praėjusiais metais jie sudarė aštuonis procentus Vokietijos paklausos. Tai pagrįsta Federalinės tinklų agentūros informacija.
Kiek gamtinių dujų reikia Vokietijai? Federalinės tinklų agentūros, Federalinės statistikos tarnybos ir Dujų pramonės asociacijos informacija skiriasi. Grubiai skaičiuojant, 2023 metais galima tikėtis 800 teravatvalandžių (800 milijardų kilovatvalandžių).
Mintis, kad vidutinės trukmės laikotarpiu būtų galima apsieiti be dujų ir jas pakeisti klimatui nekenksmingais atsinaujinančiais energijos šaltiniais, pasirodė esanti klaidinga. Konsultacinės bendrovės „McKinsey“ rinkos tyrimas patvirtina, kad dujų paklausa išlieka didelė. „McKinsey“ tikisi, kad iki 2030 m. dujų suvartojimas pasieks apie 700 teravatvalandžių. Pramonė ir privatūs asmenys palaipsniui pereina prie atsinaujinančių energijos šaltinių. Tačiau šilumos siurblių įrengiama daug mažiau, nei numatė klimato politikai. Elektrinėms reikia vis daugiau dujų aplinkai nekenksmingam centralizuotam šildymui.
Gamtinės dujos Vokietijoje šiuo metu kainuoja maždaug dvigubai brangiau nei prieš karą, nors dabar kainos šiek tiek krito. Vokietijos energetikos ir vandens pramonės asociacijos duomenys rodo, kad vidutinis namų ūkis praėjusiais metais turėjo mokėti apie šešis centus už kilovatvalandę. 2023 m. jau dešimt centų, o 2022 m. – dar daugiau. Prieš Rusijos karą tai sudarė apie tris centus.