„Po 20 dienų pasieks ir degalines“

Niekas nelauks 20 dienų, kainas pakels akimirksniu...

Nu ir kažkaip akimirksniu nepakėlė. Ir taip, pakils greičiau, nei nukris, nes taip visi sektoriai, net ir didmenoje, elgiasi, jei tik yra kur palaikyti prekes. Taip ir fiziniai asmenys elgiasi, tik jų galimybės labiau ribotos, kad tai pasireikštų, išskyrus išimtiniais atvejais. O šiaip, džiaugiuosi, kad nusipirkau EV, kad ir ekonominė klasė ir tik miestui, bet patenkinti. Trūkumai tik su multimedia sistema, reikia atnaujinimus sudiegti. Dar greičio palaikymas tolygiau galėtų dirbti, o ne on/off rėžmu palaikant kas 1 km/h pokytį. Pabrangus kurui, tik ant kuro sutaupymų, naujas EV atsipirks per 8 metus vs turimas automobilis. VDV išvažiuoja dabar retai, dar net žieminių padangų į vasarines neprisiverčiau pakeisti, nes važiuoja kartą į savaitę. Baką paskutinį kartą pildžiau berods balandį. Reiks dar artimiausiu metu jau užpilti.

Kai turi antrą auto tai ekonominė klasė gerai. Šitoje vietoje ev turėtų sprest problemą dėl taršos, o realiai kuria dar vieną nes vietoje vienos mašinos turi išlaikyt dvi. Taršą kuria dvi mašinos... Su žmona važiuodavom dviese darbar turim antrą ir važiuojam abiem nesukdami galvos. Visas taupymas ties tuo ir baigėsi

Na išleidus krūvą pinigų bepigu girtis kiek pavyksta sutaupyti. O tu pabandyk sutaupyti neišleidžiant....

taupymas individui atrodo geras dalykas, bet realiai kuo labiau žmonės taupo, tuo mažesnis vartojimas, reikia mažiau paslaugų, prekių, tada reikia mažiau darbuotojų, kurie tas prekes gamina ir t.t. Tad iš esmės taupymas yra blogai. reikia tiesiog ekonomiką pervesti į žiedine, kuomet vartoji/perdirbi/vartoji. Tas pats su auto- du auto yra gerai, nes daugiau vartoji, blogai kai auto vartoja degalus, kurie neatsinaujina ir juos reikia pirkti iš kitur, ne ES. Todėl gyvent ES, EV ir yra gerai, kuriam kurą pagamina SE ant namo stogo.

Absoliuti dauguma šeimų Lietuvoje ir taip turi 2 automobilius jau dabar. Pas mus abu automobiliai šeimoje yra ekonominės klasės. Ne tiek daug važinėjame, ir pinigai kišenių nedrasko, kad švaistytis tam, ko beveik nenaudoji. Išleidus krūvą pinigų? Pradinis įnašas - 0. Įmoka per mėnesį - ~40€ daugiau, nei kainuodavo tik kuras ir parkavimas turimo automobilio, kurio 10 m. senumo kainą išdalinus per 7 metus, gausi daugiau nei 40€/mėn., čia jau neskaičiuojant palūkanų. Tai čia ką reikia pabandyti sutaupyti? Kokį VDV, kad ir dėvėtą, gali pasiūlyti su 40€/mėn. įmoka, atmetus degalus, išsimokant per 7 metus, ir garantuot, kad tarnaus bent 7 metus be remontų pirmus 5 metus? assa, XVIII amžiuje užstrigo tavo suvokimas apie ekonomiką. Žmonės mažiau išleisdami viename sektoriuje, įprastai padidina išlaidas kitame, ne tiesiog tie pinigai kaupiasi. Pinigai kaupdavosi sovietmečiu, kai pradėjus gauti daugiau pinigų, tiesiog vis tiek nebūdavo ką už juos pirkti. O šiais laikais, pvz. sumažinus naftos, kuri mūsų atveju yra importas, vartojimą, ir pakeitus vartojimu vietoje pagamintos elektros bei vietoje teikiamų paslaugų - mūsų ekonomiką tik stiprini. Silpnini daugiausia diktatūrų ekonomiką.

labiau įsiskaityk, ką žmonės rašo. Tu į komentarą, apie taupymą, atsakai komentaru apie pinigų perskirstymą. o Ir šiaip,perskirstyti (ale sutaupyti) pinigai dažnai išleidžiami kelionėms - taip išeina sutaupom ant Lietuvos vartojimo skatinimo, kad paremti užsenietišką.

Taip, lyginant su sovietmečiu, išaugusias pajamas nukreipė į keliones, ne į prekes ir paslaugas pagrinde. O gal pakelk galvą ir apsidairyk, o dar geriau atsiversk Duomenų agentūros BVP struktūrą? Ir ne, degalų vartojimas nėra pagrinde lietuviška produkcija, nes apart mokesčių, degalų kainoje dominuoja naftos importas, tada būdavo logistika+mažmeninė marža, ir tik tada perdirbimo kaina.

Straipsnis šiaip apie Ukrainą :) ir ten realiai galima sakyt prognozė kaip ir pataikė. Pas juos efektas grynos naftos kainos sudedamosios šiaip didesnis, nes valdžios reketukas (akcizai) tikėtina mažesnis. Tai ir padidėjo dyzelio kaina iki ~1.2/ltr, ir čia šalyje kur vyksta karas...

Tema jau nuėjo į šoną. Valdžios reketukas Kas dar reketukas? SoDrai įmokos?

dažnai diskusijos nueina į šoną, čia turbūt viena iš priežasčių, kodėl dažnu atveju komentarai būna 2x įdomesni už patį straipsnį imortal, aš daugiau apie pačio kaip tokio, taupymo "blogumą" (arba gal žinai ir mums gali papasakot, kokios naudos atneša bobučių sutaupyti keliolika, keliasdešimt tūkstančių eurų namie, apart to, kad zoną paremia kartas nuo karto), ne apie kuro taupymą - būtų mano valia, ES lygiu,senai kuro akcizai būtų gerookai didesni (su išimtimis verslui ir ŽŪ), o pajamos iš akcizų nukreiptos į kompensacijas EV, ir tinklų modernizacijas,SE diegimui ir t.t. nes turbūt ir kelmui aišku, kad Europai naftos ir jos produktų importas yra silpnybė, ne stiprybė

Kokį šoną? Jau daugiau turbūt nei pusė kuro kainos degalinėje yra grynas valdiškas reketas, t.y. mokesčiai. Ir būtent todėl pas mus tikroji naftos kaina sąlyginai mažiau jaučiasi nei straipsnyje minimoje Ukrainoje.

Kodėl tokie kaip tu, besiskundžiantys "valdžios reketu", yra labiausiai ir beispiktinantys kelių būkle, eilėmis medicinos įstaigose, uždaromomis/nestatomomis mokyklomis? Kodėl pas jus neeagzistuoja priežasties - pasekmės ryšiai?

Tai sakai reikia uždrausti pastatų apšiltinimą, efektyvius automobilius ir t.t.? Yra du skirtingi dalykai - efektyvus išteklių naudojimas ir pinigų kišimas po pagalve. Būtent pastarasis yra blogai ekonomikai. Jei pinigai investuojami, ar išleidžiami kitur - tai ekonomikai kaip tik gerai, ypač mūsų, mažėja priklausomybė nuo išteklių kainos. Pvz. kai šoktelėjo elektros ir šildymo kainos, man buvo vienodai. Padidėjo išlaidos ~70€/metus man. Dar jei ir elektromobilį būčiau turėjęs, tai ir ten būčiau sutaupęs kokius 400€ ekstra ir nebūčiau pajautęs jokio pokyčio.

Aš lygiai taip pat nustebęs kodėl tie kur už vis didesnius ir didesnius mokesčius (jau dabar taip iš akies bent 60+ % pajamų) visiškai nieko prieš ir valdišką svetimų pinigų taškymą - kad ir pvz neseniai apie turistinius reisus parvežti kažkokius ten niekam neįdomius įkakotukus, kurie nėra nė kiek svarbesni nei bet kokie kiti turistai (va, sakė užvakar Italijoje buvo chaosas oro uostuose, negalėjo žmonės parskristi - kodėl jų neparvežė Spartanu? Būtų irgi sąžininga). p.s. o už mediciną praktiškai viską moku dar ir papildomai, nors sodrai sumoku tikrai neprastai, mokyklų didžiausia problema net ne pačiso mokyklos o nesibaigiančios reformos (galima gal kažkaip nemokėti už reformas ir juo labiau reformatorių išlaikymą ir grįžti ir nukoppijuoti viens prie vieno 30 metų senumo programas su visais vadovėliais? nelabai kas pasikeitė nei moksle, nei humanitariniuose reikaluose). Ždž nematau nė vienos valdiškos srities už ką norėčiau mokėti daugiau. Asmeniškai džiaugiuosi tik, kad neturime atskiros IT ministerijos.

nu mes turbūt apie taupymą šioje temoje skirtingai suprantam. Aš nuo pat pradžių apie taupymą kaip po pinigų kaupimą kojinėje ar sąskaitoje, o tu aplamai apie viską, (elektrą, vandenį ir t.t.)

Pinigų kaupimas kojinėje yra blogai ekonomikoje. Taupymas - gerai. Taupymas, kai dėl senatvinių psichiatrinių problemų pradedi myžti į kibirą ir pilti per langą, kad sutaupyti vandens - blogai. Taupyti renovuojant pastato sienas, perkant automobilį tokio dydžio, kokio tau iš tikrųjų reikia kasdien, o ne kartą per dešimtmetį - gerai. Sutaupytus pinigus nukreipi į kitų prekių vartojimą ar investicijas, bent jau indėlį, dar geriau, sudėtingesnes finansines priemones, turtą, kurį įveiklini. Tada keli ekonomiką ir didini savo pajamas. Tai tau leidžia būti atsparesniu geopolitiniams svyravimams - kaip pvz. 2022 m. kai šoktelėjo energijos kainos iki padebesių, įskaitant degalų, tie kas turi nuosavą elektrinę, šildosi efektyvų namą ŠS ir važinėjasi elektromobiliu, visai nieko nepajautė. Kas šildėsi dujomis savo kokį B-C klasės namą, važinėjasi su 12-14l/100 km automobiliu, bent patyrė 2x didesnes energijos sąnaudas ir jau jei neturėjo laisvų pinigų, kuriuos nukreipdavo į santaupas, reikėjo ranką kišti į tas santaupas. Tas pats ir ekonomikos lygiu, vokiečiai, nors ir energiją gan efektyviai naudoja, bet priklausomi nuo dujų importo. Ranką giliai į santaupas teko sukišti. O jei būtų buvę energiškai nepriklausomi, tai ir aštresnė pozicija karo atžvilgiu būtų buvę.

Kokios tos "sudėtingesnės finansinės priemonės"? Nei akcijų, nei jų pagrindu padarytų fondų pirkimas ekonomikos nekelia, išskyrus atvejus, kai firma parduoda naują akcijų emisiją aka didina kapitalą. Same shit apie ateities sandorius, kurie irgi yra tik pinigų stumdymas tarp VP savininkų.

Man rodos gan siaurai žiūri ir verslas veikia šiek tiek sudėtingiau nei įsivaizduoji. Investuodamas į akcijas tu keli jų vertę, didieji investuotojai anksčiau ar vėliau "uždarbį" išsigrynina ir uždarbį nukreipia į naujas investicijas į naujus verslus, startupus ir iš tų investicijų verslai auga. Aišku, akcijų vertę kelia ne tik susidomėjimas jomis bet ir įmonės rezultatai, bet kaip minėjau procesai versle nėra tokie paprasti kaip daug kam atrodo. Kad ir to paties visiems žinomo Musko verslai, akcijų vertė nesveikai išpūsta būtent dėl investuojančių į tas akcijas, Muskas po kažkiek jas parduodamas finansuoja/kuria kirtus savo verslus.

Kaip matau, tu uždarbiu vadini pirkimo-pardavimo kainos skirtumą. OK, pamodeliuojam: - Aš turiu "Dvarčionių keramikos" akcijų (joke), kurias pirkau už 1000EUR. - Tu iš manęs jas nusiperki už 2000EUR. - Mano "uždarbis" gaunasi 1000EUR, aš jį galiu nukreipti "į naujas investicijas į naujus verslus, startupus". Atrodo lyg ir gerai. O kas būtų, jei tu nepirktum iš manęs DKER akcijų? Tu turėtum 2000EUR, kuriuos lygiai taip pat galėtum nukreipti "į naujas investicijas į naujus verslus, startupus". Kuriuo atveju verslas gauna daugiau kapitalo? Kitas dalykas. Aš, rodos, aiškiai rašiau: "išskyrus atvejus, kai firma parduoda naują akcijų emisiją aka didina kapitalą" Dabar tu kaip sykis rašai apie atvejį, kai investuojama į naujus verslus/startupus, t.y., jei gerai supratau - į naujai išleistas akcijų emisijas.