Iki 802 € kas mėnesį! Lietuviai džiaugiasi permainomis ()
Daug turto ar pajamų neturintiems gyventojams Lietuvoje skiriama piniginė parama. Ji gali būti mokama pinigais kaip socialinė pašalpa arba kaip būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos.
© moerschy (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/money-banknotes-euro-banknote-1005477/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija registravo įstatymo projektą, kuriuo siūloma keisti dabar galiojančią tvarką. Jei pataisos bus priimtos, pinigų galės gauti daugiau žmonių ir ilgesnį laiką.
Piniginė parama gali siekti ir 802 eurus per mėnesį.
Paramą gautų daugiau gyventojų
Minėtomis pataisomis ministerija siūlo keisti Piniginės socialinės paramos pasiturintiems gyventojams įstatymą.
Jos tikslas – didinti piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams prieinamumą ir adekvatumą, paskatas integruotis į darbo rinką.
Neužtenka pinigų? Šiems gyventojams ruošiasi mokėti daugiau ir ilgiau
Pagal registruotą projektą, nustatant teisę į piniginę socialinę paramą būtų atsisakoma reikalavimo dirbti nustatytą darbo laiko trukmę (ne mažiau kaip 2/3 maksimalaus darbo laiko), įtvirtinant, kad darbuotojai turi teisę į paramą nepriklausomai nuo darbo laiko trukmės.
Be to, siekiant motyvuoti darbingo amžiaus paramos gavėjus aktyviai integruotis į darbo rinką, siūloma tobulinti papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus mokėjimą:
- nustatyti, kad 100 procentų dydžio socialinė pašalpa, mokėta iki įsidarbinimo, būtų mokama 6 mėn. (vietoje 3 mėn.);
- trumpinti registracijos Užimtumo tarnyboje laikotarpį nuo 6 iki 3 mėn.;
- išplėsti gavėjų ratą – papildomai skiriamą socialinę pašalpą įsidarbinus mokėti ir tiems asmenims.
|
Taip pat pataisomis siūloma padidinti turto normatyvus, kurių negalima viršyti norint gauti paramą.
Nori, kad žmonės grįžtų į darbą
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paaiškino, kad šiuo metu papildoma socialinė pašalpa įsidarbinus skiriama, jei asmenys atitinka sąlygas šiai paramai gauti.
Viena jų – prieš įsidarbinimą asmuo turi būti registruotas Užimtumo tarnyboje ne trumpiau kaip 6 mėn.
Papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus tikslas – didinti socialinės pašalpos gavėjų motyvaciją įsidarbinti.
Ministerija priminė, kad ne visiems darbingo amžiaus darbingiems asmenims, siekiantiems gauti piniginę paramą, reikia registruotis Užimtumo tarnyboje.
Tad siekiant motyvuoti paramos gavėjus aktyviai integruotis į darbo rinką, pataisomis siūloma išplėsti gavėjų ratą ir papildomai skiriamą socialinę pašalpą įsidarbinus mokėti ir tiems asmenims, kuriems registracija Užimtumo tarnyboje iki įsidarbinimo nebuvo neprivaloma (pvz., auginantiems mažamečius vaikus, slaugantiems ar prižiūrintiems asmenis su negalia).
„Priemonė skirta skatinti žmones dirbti, o ne formaliai registruotis Užimtumo tarnyboje ir būti ilgalaikiais paramos gavėjais. Pvz., situacija, kai socialinę pašalpą gaunanti mama, auginusi vaiką iki 3 metų namuose, vaikui pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, iš karto pradėjo dirbti, o ne registravosi Užimtumo tarnyboje, nėra susijusi su piktnaudžiavimu“, – nurodė ministerija.
Esą analogiška situacija, kai paramos gavėjai slaugo (prižiūri) savo artimuosius su negalia – jiems ir dabar nekeliama sąlyga būti registruotiems Užimtumo tarnyboje, kad gautų piniginę socialinę paramą. Tad, jeigu šie paramos gavėjai įsidarbins, pagal siūlomą reguliavimą įgys teisę į papildomą socialinę pašalpą įsidarbinus.
Atidirbti už paramą nereikia?
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė svarstė, kad Lietuvoje paramos gavėjai sudaro apie 2 proc. gyventojų, tad priėmus siūlomas pataisas statistiškai ženklaus skurdo rizikos sumažėjimo nebūtų.
Tačiau, pasak jos, siūlomi pakeitimai reikšmingi, nes didina paramos prieinamumą ir įgalina žmones. Tai atitinka Europos Tarybos rekomendacijas, kuriose sakoma, kad efektyviai veikianti paramos sistema turi remtis į tris esminius polius: adekvatumas, prieinamumas ir įgalinimas.
„Visur ir visose sistemose yra žmonių, kurie piktnaudžiauja ar netinkamai naudojasi suteikiamomis galimybėmis, tačiau tai nereiškia, kad su nešvariu vandeniu turime išpilti ir kūdikį.
Kalbant apie mūsų skurdo rizikos rodiklius, paramos prieinamumas yra labai menkas – vienas mažiausių Europos Sąjungoje. O skurdo rizikos rodiklis – vienas didžiausių. Tai reiškia, kad per mažai žmonių gauna reikiamą pagalbą ir šią situaciją turime keisti“, – svarstė A. Adomavičienė.
Ji teigia palaikanti nuostatą dėl visuomenei naudingos veiklos, kurią turi atlikti paramos gavėjai, naikinimo.
„Šiuo metu savivaldybės už skiriamą paramą gali ją gaunančius asmenis pasitelkti atlikti visuomenei naudingą veiklą.
Pradinė idėja ir ketinimai, kad atskirtyje esantys žmonės tokiu būdu įsitrauktų į visuomenę, įgytų ar panaudotų ir lavintų turimus įgūdžius, buvo geri, tačiau realybėje dabar veikianti sistema išnaudoja žmones, neįgalina jų susirasti darbo“, – pabrėžė pašnekovė.
Jos teigimu, daugiau nei 80 proc. visuomenei naudingos veiklos yra nuolatinio pobūdžio aplinkos tvarkymo darbai.
„Žinomi atvejai, kuomet žmonės mėnuo iš mėnesio eina atlikti tvarkymo, valymo ir kitų darbų pagal iš anksto sutartą grafiką, tačiau už tai jiems nėra mokamas atlyginimas, jie nėra draudžiami. Tai vertiname, kaip žmonių išnaudojimą, o ne įgalinimą.
Be to, už tokias pat paslaugas verslas turi mokėti ar įdarbinti žmones, mokėti jiems „Sodros“ įmokas, savivaldybės išnaudodamos esamą sistemą šito išvengia. Todėl tokią sistemą reikia naikinti, o vietoje jos žmonėms teikti kompleksinę pagalbą arba įdarbinti tose vietose, kur darbuojamasi nuolatinio darbo pagrindu“, – svarstė A. Adomavičienė.
