Pirmą kartą viešai metė iššūkį Putinui ()
Žingsnis atgal į sovietmečio ekonominę sistemą.
.png)
© stop kadras | https://x.com/27khv/status/1940745276718772573
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusijos valdžia ėmėsi plataus masto privataus turto konfiskavimo po invazijos į Ukrainą. Šie veiksmai aiškinami sankcijų poveikiu ir augančiu valstybės biudžeto deficitu.
Šių metų kovo viduryje generalinis prokuroras Igoris Krasnovas pateikė Vladimirui Putinui ataskaitą apie įmonių nacionalizavimą, kurioje nurodyta, kad jų vertė siekia 2,4 trln. rublių (apie 24 mlrd. eurų). Į sąrašą buvo įtrauktos penkios „strateginės įmonės“.
2024 metais nacionalizacijos mastai pasiekė rekordą – valstybė perėmė beveik 70 įmonių kontrolę. Jų bendros metinės pajamos viršijo 807,6 mlrd. rublių (apie 8 mlrd. eurų), o turto vertė siekė 544,7 mlrd. rublių (apie 5,4 mlrd. eurų), praneša „The Moscow Times“.
Didžiausi 2024 m. nacionalizuoti turtai priklausė buvusiam banko „Jugra“ savininkui Aleksejui Chotinui – jų vertė viršijo 100 mlrd. rublių (apie 1 mlrd. eurų).
|
Taip pat nacionalizuota buvusi didžiausia automobilių prekybos įmonė „Rolf“, kurios turtas vertinamas daugiau nei 68 mlrd. rublių (apie 680 mln. eurų), ir Čeliabinsko elektrometalurgijos kombinatas, kurio vertė siekia per 61 mlrd. rublių (apie 610 mln. eurų).
Rusijos elitas: grįžimas į sovietinius laikus
Kai kurie didžiųjų įmonių vadovai bei Rusijos centrinio banko ir Finansų ministerijos pareigūnai vis garsiau abejoja nacionalizacijos politika. Jų teigimu, tai – žingsnis atgal į sovietmečio ekonominę sistemą.
Maskvos vertybinių popierių biržos valdybos narys ir buvęs Centrinio banko pirmasis vicepirmininkas Sergėjus Švecovas viešai sukritikavo Vladimiro Putino vykdomą politiką, pabrėždamas, kad nacionalizacijos mastas „kelia grėsmę privačiai iniciatyvai ir šalies ekonominiam stabilumui“.
„Valstybė visų pirma privalo laikytis savo pačios nustatytų taisyklių. Šiuo metu ji to nedaro – ypač kalbant apie akcines bendroves, kuriose turi dalį akcijų“, – pareiškė Sergėjus Švecovas, kalbėdamas finansų forume Maskvoje.
Tuo pat metu Rusijos bankas pradėjo tyrimą dėl privačių įmonių perėmimų. Kaip praneša „Reuters“, daugelyje sandorių nustatyta pažeidimų, susijusių su mažumos akcininkų teisėmis.
Tuo tarpu turtingiausi Rusijos gyventojai, kurie po sankcijų buvo pasitraukę į užsienį, vis dažniau grįžta į šalį. Pasak ekonomistų, juos skatina noras išsaugoti turtą ir išvengti nacionalizacijos – jie bijo tik vieno dalyko: kad valdžia imsis jų verslų.
Trys šaltiniai, artimi Rusijos centriniam bankui ir Maskvos vertybinių popierių biržai, „Reuters“ teigė, kad Rusijos bankas pradėjo administracinę bylą prieš federalinę agentūrą „Rosimuščestvo“, pavaldžią vyriausybei ir atsakingą už valstybės turto valdymą.
Bylos priežastis – aukso kasybos bendrovės „Yuzhuralzoloto“ nacionalizavimas. Valstybė perėmė 67,8 proc. milijardieriui Konstantinui Strukovui priklausančių akcijų, tačiau, pažeisdama įstatymus, nepateikė privalomo pasiūlymo išpirkti akcijas iš mažumos akcininkų.
„Paskutinė privačios nuosavybės teisių riba Rusijoje byra“, – sakė vienas „Reuters“ šaltinis.