„Viena daržovė, kurią lietuviai valgo kasdien. Ji vos nenužudė visos Europos tautos“ ()
Pasekmės jaučiamos iki šiol.
© jmdaoust (Pixabay Content Licence)|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nors mokslas ir technologijos per šimtmečius gerokai pakeitė žmonijos raidą, gamta vis dar primena, kad jos dėsnių ignoravimas gali baigtis nelaime. Kaip prisimena amerikiečių evoliucijos biologas Scottas Traversas, viena Europos tauta šią pamoką pajuto ypač skaudžiai ir tragedijos pasekmės jaučiamos iki šiol.
Atradus Ameriką, Europos žemyną pasiekė keli nauji augalai, įskaitant vieną ypatingą daržovę iš Andų kalnų Pietų Amerikoje – bulvę, kurią visi gerai žinome. Ji greitai tapo vienu populiariausių maisto produktų visoje Europoje.
|
Tai buvo ypač naudinga žmonėms, gyvenantiems šalto klimato ir nederlingos dirvos vietoje, pavyzdžiui, airiams. Jau XIX amžiaus pradžioje beveik pusė Airijos gyventojų valgė tik namuose užaugintas bulves. Daugeliui šeimų tai buvo vienintelis maisto šaltinis.
Ir šis pasirinkimas nebuvo kvailas. Kaip pabrėžia mokslininkas, bulvės yra stebėtinai maistingos, jose yra angliavandenių, vitamino C, kalio, o vartojant kartu su pienu – net pakankamai baltymų.
Tačiau šis vienodumas tapo lemtingas.
1845 m. Airijos bulvių laukus užklupo nežinoma liga. Lapai pajuodavo, bulvės supuvo, ir liga greitai išplito po visą šalį.
Kaip vėliau išsiaiškino mokslininkai, kaltininkas buvo vandens pelėsio rūšis – bulvių lapų puvinys, kuris greičiausiai buvo atvežtas iš Meksikos su užkrėstomis bulvėmis.
Drėgnas ir vėsus Airijos klimatas pasirodė esąs idealios sąlygos grybeliui plisti. Ir tada iškilo tikroji problema – praktiškai ta pati bulvių veislė buvo auginama visoje šalyje. Tai reiškė, kad visi augalai turėjo identišką genetinę struktūrą ir buvo vienodai pažeidžiami ligos.
Dėl to iki 1846 m. pabaigos beveik visas bulvių derlius buvo sunaikintas.
Kadangi Airija neturėjo pakankamai maisto ir jokios realios pagalbos iš Britanijos kolonijinės vyriausybės, šalį ištiko baisus badas.
To meto gyventojų surašymas rodo, kad 1841 m. Airijoje gyveno daugiau nei 8 milijonai žmonių. Tačiau po dešimties metų jų liko mažiau nei 6 milijonai. Bent milijonas žmonių mirė iš bado, o dar daugiau pabėgo į kitas šalis, daugiausia į Jungtines Valstijas.
Ir net ir pasibaigus badui, žmonės toliau paliko šalį. Per ateinančius 100 metų Airijos gyventojų skaičius sumažėjo iki 4 milijonų.
Nors šiandien Airijos gyventojų skaičius vėl auga, jis vis dar nepasiekė 1841 m. lygio.
Traversas teigia, kad ši tragedija pabrėžia genetinės įvairovės svarbą. Populiacija, kurioje visi organizmai turi identišką genetinę sudėtį, yra pažeidžiama ligų.
Bulvė buvo vienas iš keturių augalų, pakeitusių žmonijos istoriją po Amerikos atradimo.
.jpg)