Planas, kurio gali nepasirašyti net Maskva. Kas laukia Ukrainos, jei nesutiks su „28 punktų taika“ ()
© ZSU (atvira licencija) | https://www.facebook.com/photo.php?fbid=1196490022664074&set=pb.100069092624537.-2207520000&type=3
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ar Maskva norės pasirašyti planą?
Pasak politologo, socialinių ir elgesio mokslų filosofijos daktaro Andrijaus Rudyko, labai sunku atlikti esminę analizę, kol nepasirodo oficialus tekstas. Jis taip pat mano, kad tai, kas sklando žiniasklaidoje, yra klasikinis informacijos nutekėjimas „iš rankų į rankas“, kai šaltinis yra „autoritetingi asmenys, norintys likti anonimiški“. Kol Baltieji rūmai ar Ukrainos prezidento kanceliarija nepaskelbs dokumento, visi 28 punktai liks tik žiniasklaidos rekonstrukcija. Net jei hipotetiškai manytume, kad tekstas yra autentiškas, pagrindinė problema yra ne tai, ar Kyjivas su tuo sutiks, o ar Maskva norės jį įgyvendinti.
„Čia slypi pagrindinis visų tokių iniciatyvų trūkumas. Viso karo metu Rusija demonstravo, kad jai skirto dokumento pasirašymas tėra taktinė pauzė. Bet koks „taikos planas“, kuris nenumato visiško Kremliaus deklaruojamų tikslų (demilitarizacijos, denacifikacijos, aneksijų pripažinimo) įgyvendinimo, Maskvos bus suvokiamas tik kaip laikinos paliaubos persigrupavimui“, – pažymi politologas.
Todėl net jei Ukraina teoriškai priimtų visus 28 punktus, nėra jokios garantijos, kad Rusija po šešių mėnesių ar metų neras priežasties pasitraukti iš susitarimo. Ir tada visas pasaulis vėl išgirs mums visiems žinomą tezę: „Mes siūlėme taiką, bet Kyjivas ir Vakarai mus vėl apgavo“.
Abejotinos „saugumo garantijos“
Kitas iš esmės nelogiškas aspektas, anot Rudyko, yra „saugumo garantijų už NATO ribų“ konstravimas. Ukrainai siūloma atsisakyti narystės kariniuose-politiniuose aljansuose mainais į „tas pačias garantijas kaip ir 5 straipsnyje“. Tačiau jei šios garantijos iš tiesų yra lygiavertės NATO garantijoms, kodėl gi nepriimti Ukrainos į Aljansą nedelsiant? O jei jos silpnesnės, tai kokia prasmė atsisakyti realios narystės pirmenybę teikiant popieriniams pažadams? Šis prieštaravimas daro visą idėją pažeidžiamą nacionalinio saugumo požiūriu.
Jei Ukraina viešai atmes planą, pasekmės bus daugiausia informacinės.
„Rusija tuoj pat pasinaudos kaip Kyjivo „netaikumo“ įrodymu, perkels atsakomybę už karo tęsimą Ukrainai ir gaus papildomą argumentą savo vidinei ir išorinei auditorijai: „Mes siūlėme teisingą taiką – jie atsisakė.“ Diplomatiškai kalbant, tai suteiks Maskvai galimybę „išlipti iš vandens“ „sausai“ ir tęsti spaudimą iš „apgautos šalies“ pozicijos“, – priduria ekspertas.
Trumpo planas: kodėl Amerikos lyderis skuba?
Ruslano Kliučnyko teigimu, negalima atmesti ir Amerikos vidaus motyvų skubėti. Trumpas gali nuoširdžiai siekti sugriauti Rusijos ir Kinijos aljansą arba panaudoti „Ukrainos bylą“ kaip užsienio politikos pergalę prieš 2026 m. vyksiančius Kongreso vidurio kadencijos rinkimus.
„Dėl akivaizdžių priežasčių kairiųjų populistų Mamdani pergalė Niujorko mero rinkimuose nėra Trumpo ir respublikonų mėgstamiausia. Tačiau sėkmingas „Ukrainos bylos“ sprendimas gali šiek tiek atsverti pralaimėjimą Niujorke. Galima manyti, kad Amerikos pusės skubėjimą lemia kompleksas veiksnių, kurių visų šiuo metu negalime ištirti“, – sako politologas.
Pasak Andrijaus Rudyko, atsakymas pirmiausia slypi JAV vidaus politikos sferoje. Greita „pergalė“ dideliame konflikte yra idealus produktas, kurį galima parduoti Amerikos rinkėjams 2026 m. vidurio kadencijos rinkimų išvakarėse. Jau yra pakankamai tokių „žaibiškų taikos sudarymo“ pavyzdžių: įsivaizduojamas susitarimas tarp Azerbaidžano ir Armėnijos arba garsiai reklamuojamos paliaubos tarp Kongo Demokratinės Respublikos ir Ruandos, kurios nesustabdė kovų, bet suteikė Baltųjų rūmų pareigūnams pretekstą savireklamai.
Taip pat geopolitiniu aspektu Trumpo administracija priversta reaguoti į eskalaciją Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.
„Naujausi Tokijo pareiškimai, kad Kinijos išpuolis prieš Taivaną bus laikomas grėsme Japonijos nacionaliniam saugumui, keičia visą jėgų pusiausvyrą. Tokiomis sąlygomis Vašingtonui itin nenaudinga vienu metu laikyti du didelius atvirus frontus – Europos ir Azijos. Todėl norima kuo greičiau „įšaldyti“ Ukrainos konfliktą, net ir skausmingų kompromisų Kyjvui kaina“, – pabrėžia ekspertas.
Taigi, pagrindinis klausimas net ne tas, ar Ukraina sutiks su šiomis sąlygomis, o ar Rusija pasirengusi jas įvykdyti. Kol kas istorija duoda vienareikšmišką atsakymą: ne. Taigi, bet koks „taikos planas“, neatsižvelgiantis į šią realybę, yra pasmerktas likti tik dar vienu popieriaus lapu, kuris nesustabdys karo.
.png)
.png)
.png)
