Europa meta iššūkį Kinijai. Ant kortos – Afrikos turtai ()
© Ekrano kopija | https://x.com/eucopresident/status/1993043259329831319/photo/1
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jędrzej Czerepas pažymi, kad „kolonializmas vaidina tam tikrą vaidmenį retoriniu lygmeniu“. Jis gali lengvai tapti „ne“ argumentu ir jį dažnai naudoja žaidėjai, bandantys apsunkinti Europos gyvenimą Afrikos šalyse. Šį argumentą naudoja Rusija, Turkija, Kinija, bet ir tam tikra suvereniteto siekiančių Afrikos aktyvistų grupė, žaidžianti populizmo ir nacionalizmo korta (tai taip pat judėjimai, teikiantys pirmenybę autoritariniam valdymui). Ši antivakarietiška korta stipriausią poveikį daro Prancūzijai, tačiau Portugalijos atveju, kuri, pasitraukusi iš Afrikos, ten neišlaikė tokių gilių šaknų, ji yra mažiau reikšminga.
„Antikolonijinės nuotaikos yra stiprios KDR atveju, kuriai labiausiai įtakos turėjo brutalus kolonializmas, kuris šiandien yra svarbus tapatybės elementas“, – priduria jis.
Šio žiaurumo pikas buvo tarp 1885 ir 1908 m., kai dabartinės KDR teritorijoje, Belgijos karaliaus Leopoldo II privačioje nuosavybėje, egzistavo Kongo Laisvoji Valstybė. Karalius Leopoldas II įvedė vergiją ir grobuonišką ekonomiką, kuria buvo siekiama išnaudoti Kongo gamtos išteklius, daugiausia kaučiuką. Dėl Leopoldo II nusikalstamų veiksmų žuvo daugiau nei 10 milijonų žmonių.
„KDR taip pat svarbu būti jautriam didelių pasaulinių korporacijų – kasybos ir naujųjų technologijų įmonių – išnaudotojiškai politikai. KDR iš esmės yra milžino molinėmis kojomis kraštas – išteklių turtinga, bet silpna šalis, didelio verslo žaidimų aikštelė, todėl nepasitikinti išorinėmis, ekonomiškai stipresnėmis jėgomis“, – pažymi Jędrzejus Czerepas.
Tačiau šiuo metu Afrikos šalių pozicija derybų stalo yra kitokia.
„Afrikos šalys suprato, kad verta diversifikuoti savo klientų ratą“, – pabrėžia dr. Wojciechas Tycholizas.
„Šimtmečius Europa turėjo stiprią įtaką Afrikoje, tačiau dėl Kinijos dominavimo ši pozicija šiek tiek sumažėjo. Šiandien, kilus neramumams pasaulinėje tiekimo grandinėje ir padidėjus įtampai tarp Pekino ir Vašingtono, Europa atsibunda ir grįžta prie intensyvesnės diplomatinės veiklos. Ji pozicionuoja savo pasiūlymus prieš Kiniją. Pastaroji taip pat teikė pirmenybę investicijoms į infrastruktūrą Afrikoje, tačiau mažiau dėmesio skyrė tvariam vystymuisi.“
„Dabar, išaugus dirbtinio intelekto ir puslaidininkių pramonei, Afrikos šalys susiduria su puikia galimybe“, – pažymi Jogailos universiteto dėstytojas.
„Jos taip pat gali supriešinti potencialius partnerius. Tai akivaizdu rekonstruojant Tazaros geležinkelio liniją, einančią iš Vario juostos Zambijoje į rytus iki Dar es Salaamo Tanzanijoje. Tuo tarpu Europa ir JAV, taip pat G7 formatu, finansuoja Lobito koridoriaus statybą į vakarus. Afrikos šalių padėtis neabejotinai geresnė nei prieš tris ar keturis dešimtmečius, tačiau žemyno industrializacija, pagrįsta žaliaisiais mineralais, greičiausiai neįvyks. Žmogiškojo kapitalo trūkumas ir neišsivysčiusi lengvoji bei sunkioji pramonė yra kliūtys. Afrikiečiams sunku išlaikyti drabužių ir avalynės gamyklas, jau nekalbant apie saulės baterijų ar puslaidininkių gamyklas.“
Atsižvelgiant į šią sudėtingą pasaulinę mįslę, kas gali paaiškėti po vykstančio ES ir AS aukščiausiojo lygio susitikimo?
„Bet kuriame potencialiame susitarime pagrindinis klausimas yra tai, kiek kasybos pajamų bus pervesta Afrikos šalims “, – pabrėžia dr. Tycholizas.
„Galbūt taip pat bus galima sukurti naują subsektorių, pagrįstą svarbiausiomis mineralinėmis medžiagomis, kuris efektyviai veiks daugelį metų ir bus Vakarų įmonių subtiekėjas.“ Galutinėje deklaracijoje taip pat galime tikėtis pažadų dėl naujų Europos investicijų Afrikoje.
Paradoksalu, kad šiandien būtent Europa „meilikauja“ Afrikai, o pastaroji gali reaguoti arba nereaguoti į jos pastangas stiprinti bendradarbiavimą.
„ES ir Afrikos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimas vyksta kas trejus metus ir visada baigiasi baigiamąja deklaracija. Jame gali būti tam tikrų dvišalių susitarimų, tačiau net jei ES delegacija pareiškia, kad įgyvendins infrastruktūros projektus Afrikoje, tai nereiškia, kad Afrika pasirinks ES“, – pabrėžia Jędrzej Czerepas.
„Šiuo metu prieš šį žemyną vyksta „žavesio puolimas“ – Kinijoje, Japonijoje, Turkijoje, Indijoje ir Rusijoje vyksta Afrikai skirti aukščiausiojo lygio susitikimai. Afrikos šalių požiūriu, tokių renginių yra tiek daug, kad jos turi iš ko rinktis.“
.png)
