Jie užbaigs Orbano šantažą. Jie pagaliau rado spragą ()
Prorusiška Vengrija priešinasi tolesnei paramai Kyjivui.
© European People's Party (CC BY 2.0) | https://www.flickr.com/photos/eppofficial/13581867193/in/photolist-mGbBW2-mGbiSD-mGdfRd-mGbo94-mGbETe-mGdiH5-9bvBaR-9bH6qM-faF1yV-faEYfe-faEY42-faEXhi-faVduG-faEX
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
ES valstybės ketina skubos tvarka prastumti iniciatyvą, kuri leistų neribotam laikui įšaldyti 210 mlrd. eurų vertės Rusijos centrinio banko aktyvus. Taip siekiama atimti iš Vengrijos – simpatizuojančios Rusijai ir vis labiau neprognozuojamam Vašingtonui – galimybę kitą savaitę vyksiančiame ES viršūnių susitikime blokuoti svarbią paramą Kyjivui.
Vengrų ciklinis šantažas veto teise
Ši iniciatyva susijusi su kelias savaites Europos Komisijos stumiama reparacine paskola Ukrainai, kurią turėtų užtikrinti Europos Sąjungoje įšaldyti rusiški aktyvai. Kaip pažymi britų dienraštis „Financial Times“, kad mechanizmas veiktų, šie aktyvai turi būti įšaldyti neribotam laikui. Tačiau šiuo metu sprendimas dėl jų įšaldymo atnaujinamas kas pusmetį ir reikalauja visų 27 valstybių narių vienbalsio pritarimo.
|
Tai reguliariai kelia įtampą, nes prorusiška Vengrija priešinasi tolesnei paramai Kyjivui. Šalis cikliškai grasina vetuoti ES sankcijų pratęsimą, o tai praktiškai reikštų rusiškų aktyvų „atšildymą“. Kaip skelbia FT, remdamasis savo šaltiniais, Europos pareigūnai baiminasi, kad premjeras Viktoras Orbanas galiausiai gali ištesėti šį grasinimą – ypač jeigu Donaldo Trumpo administracija nuspręstų vienašališkai panaikinti JAV sankcijas Rusijai.
EK pareigūnai rado spragą. Ir ketina ja pasinaudoti
Europos Komisijos pareigūnai siekia to išvengti. Pasak britų dienraščio šaltinių, jau rastas tinkamas teisinis mechanizmas, leidžiantis neribotam laikui įšaldyti rusiškus aktyvus be būtinybės sulaukti vienbalsio visų ES valstybių narių pritarimo. ES sutartyse yra straipsnis, leidžiantis imtis tokių veiksmų esant rimtiems ekonominiams sukrėtimams – prie jų Briuselis priskiria karą Ukrainoje ir Rusijos „hibridinę agresiją“.
Sprendimas dėl reparacinės paskolos Ukrainai turėtų būti priimtas ES viršūnių susitikime gruodžio 18–19 d. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa neatmetė galimybės, kad derybos gali tęstis net iki gruodžio 20 d., „jei to prireiks siekiant teigiamo rezultato“.
Tuo pat metu, kaip rašo FT, ES valstybių ambasadoriai didina spaudimą Belgijai pagaliau sutikti panaudoti jos teritorijoje įšaldytus rusiškus aktyvus. Šią savaitę jie su Belgijos valdžios institucijomis turi surengti tris susitikimus.
Reparacinė paskola Ukrainai. Belgija dvejoja, Rusija grasina
Po Putino įsiveržimo į Ukrainą Rusijos centrinio banko aktyvai, kurių vertė siekia apie 260 mlrd. eurų, buvo įšaldyti Vakarų valstybėse. Didžioji dalis šių lėšų (apie 190 mlrd. eurų) laikoma Belgijoje, depozitoriume „Euroclear“.
Pagal reparacinės paskolos koncepciją Europa suteiktų Ukrainai 140 mlrd. eurų paskolą, užtikrintą ES teritorijoje įšaldytais rusiškais aktyvais. Ukraina ją grąžintų po karo, bet tik tada, kai Rusija sutiks sumokėti kompensacijas už padarytą žalą. Tuomet Europos Komisija grąžintų lėšas „Euroclear“, o Kremlius vėl galėtų jomis disponuoti. Šiam sprendimui priešinasi Belgija, baimindamasi Maskvos ieškinių ir rizikos, kad, prireikus grąžinti aktyvus, ji pati turėtų juos padengti.
Rusija kategoriškai priešinasi bet kokiai savo aktyvų konfiskacijai ir bet kokius bandymus juos panaudoti vadina vagyste.
