Kremlius kalba apie slaptą krizę. „Didelė rizika“. To nebuvo 11 metų ()
Rusijos bankininkystės sektorius išgyvena krizę, praneša nepriklausomas Rusijos laikraštis „The Moscow Times“, remdamasis slapta Kremliui palankios analitinės grupės ataskaita.
© Pavel Kazachkov (CC BY 2.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Moscow_Kremlin_(8281675670).jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Joje nurodoma, kad prasidėjo bankų krizė. Tai akivaizdu iš rusų elgesio, kurie masiškai uždaro savo sąskaitas ir atsiima indėlius. Praėjusiais metais jie iš bankų išėmė daugiausiai grynųjų pinigų per 11 metų.
„The Moscow Times“ cituojamo Kremliui palankios analitinės grupės Makroekonominės analizės ir trumpalaikių prognozių centro (CMASF) ataskaitoje teigiama, kad bankininkystės padėtis Rusijoje yra prasta. Svarbu tai, kad šį centrą 2001 m. įkūrė Andrejus Belousovas, kuris šiuo metu eina Rusijos gynybos ministro pareigas.
„Bankų krizė, kurią anksčiau prognozavome naudodamiesi ankstyvojo perspėjimo sistema, dabar patvirtinta oficialiais kriterijais, o neveiksnių paskolų (NPL) krizė pastebima jau kurį laiką“, – teigė CMASF analitikai.
|
Vyriausybės ekonomistai įspėja apie didelę riziką, kad klientai masiškai išsiims pinigus iš bankų. CMASF duomenimis, tai kol kas nevyksta, nes krizė vis dar neaiški. Tačiau analitikai atkreipia dėmesį, kad jei finansinės problemos paaštrės, greitai gali kilti pinigų išėmimo banga.
Rusijos CMASF sisteminę bankų krizę apibrėžia kaip bent vieno iš šių kriterijų įvykdymą:
- neapmokėtas turtas viršija 10 procentų viso bankų sistemos turto;
- klientai iš savo sąskaitos išsiima didelę dalį lėšų ir įneša lėšas;
- daugiau nei 10 % bankų yra priverstinai reorganizuojami arba nacionalizuojami arba sektoriui reikalingas rekapitalizavimas, viršijantis 2 % BVP.
Kol kas CMASF teigia, kad tiek bendra bankų krizė, tiek neveiksnių paskolų krizė yra „vidutinio“ masto – kiek daugiau nei 10 % viso turto ir paskolų portfelių laikoma „problemiškais“. Nepaisant to, kai kurie sektoriai susiduria su didesniais iššūkiais. Mažų ir vidutinių įmonių paskolų vidurkis siekia 19 %.
Rusijos centrinio banko duomenys rodo, kad 2025 m. spalio pabaigoje 11,2 % įmonių paskolų (10,4 trilijono rublių) ir 6,1 % mažmeninių paskolų (2,3 trilijono rublių) buvo oficialiai priskirtos „probleminėms“. Galiausiai, įmonėms Rusijoje gauti kreditą darosi vis sunkiau.
Ir nors – kaip pabrėžia Rusijos ekonomistai – krizė slepiama, Rusijos centrinis bankas kreipėsi į bankus, prašydamas apsvarstyti įmonių prašymus restruktūrizuoti paskolas. Taip siekiama užkirsti kelią masiniams Rusijos įmonių bankrotams.
Siekdamos užkirsti kelią krizei didžiausiuose valstybiniuose bankuose, kurie šiuo metu finansuoja karą, valdžia jiems tiekia lėšas iš Nacionalinio gerovės fondo (FND).
.jpg)
_(cropped).jpg)