Vokietija sustojo. Visiškas paralyžius beveik visoje šalyje (1)
Vokietija netenka šimtų milijonų eurų per dieną.
© Ganossi (Free Pixabay license) | https://pixabay.com/photos/crowd-soccer-germany-flag-2140590/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pirmadienį dėl prasidėjusio įspėjamojo viešojo transporto darbuotojų streiko beveik visoje Vokietijoje sustojo traukinių ir autobusų eismas, praneša dienraštis „Bild“. Protestu, kuris paralyžiavo 150 miestų, siekiama padidinti spaudimą derybose dėl darbo užmokesčio. Organizatorė – profesinė sąjunga „Verdi“ – reikalauja 12 proc. didesnių atlyginimų beveik 100 tūkst. darbuotojų.
Protestas prasidėjo 3.30 val. ryto ir turėtų trukti 24 valandas. Be didesnio užmokesčio, profsąjungos nariai reikalauja sutrumpinti darbo savaitę, numatyti ilgesnius poilsio laikotarpius bei didesnius priedus už darbą naktimis ir savaitgaliais.
Streikas apėmė 15 iš 16 federalinių žemių (išimtis – Žemoji Saksonija). 150-ies vietinių transporto įmonių autobusai, tramvajai bei metro liko parkuose, o tai sukėlė rimtų trikdžių miestų funkcionavimui.
„Bild“ primena, kad paskutinė sutartis tarp profsąjungų ir BGV (pagrindinio Berlyno viešojo transporto operatoriaus) biudžetui kainavo 140 mln. eurų per metus.
|
„Dabar „Verdi“ kelia kartelę reikalaudama dar 150 mln. eurų“, – rašė Vokietijos dienraštis.
Visos šalies protestų kaina: šimtai milijonų eurų per dieną
Žiniasklaida atkreipia dėmesį, kad streikas vyksta sudėtingomis oro sąlygomis, o tai turi įtakos ne tik viešojo transporto paralyžiui.
„Streikai ir apledėję keliai – velniškas derinys savaitės pradžiai“, – komentavo „Bild“.
Dienraščio cituojama Niurnbergo technikos universiteto profesorė Veronika Grimm teigė, kad tokio tipo streikai sukelia „didelių ekonominių nuostolių, net jei trunka tik vieną dieną“. Kaip ji paaiškino, protestas prailgina kelionės į darbą laiką, todėl krenta produktyvumas. Taip pat verta atsižvelgti į tai, kad dalis įmonių galėjo nuspręsti sustabdyti veiklą numatyto streiko dieną. Tuo tarpu prof. Clemens Fuest pastebėjo, kad ekonominiai nuostoliai dėl streikų viešajame sektoriuje priklauso nuo to, kokios paslaugos yra sutrikdomos.
„Ankstesni streikai ekonomikai kainavo vidutiniškai nuo 100 iki 200 milijonų eurų per dieną“, – nurodė jis.
Susisiekimo paralyžius Vokietijoje: ar keleiviai sulauks kompensacijų?
Vokietijos žiniasklaida pastebi, kad pagal galiojančius įstatymus keleiviai gali negauti kompensacijų, nes dėl protestų kilę nesklandumai atsirado ne dėl viešojo transporto operatoriaus kaltės.
„Iš esmės pinigai grąžinami, jei kita sutarties šalis nesuteikia priklausančios paslaugos. Tai pagrindinė taisyklė: nėra paslaugos – nėra užmokesčio. Transporto įmonės negali atsakyti už force majeure aplinkybes, protestus ar kitas panašias situacijas“, – aiškino vartotojų teisės advokatas Arndtas Kempgensas.
Tačiau tai nereiškia, kad keleiviai negali bandyti susigrąžinti pinigų, mat transporto įmonių taisyklėse dažnai numatytos specialios nuostatos dėl protestų ir nedidelių trikdžių. Kempgensas patikslino: „Mažų streikų atveju, t. y. tik esant trumpoms pertraukoms, išlaidų grąžinimas nepriklauso. Tačiau ilgesnių protestų atveju išlaidos turi būti kompensuojamos“.
Vėluojant vietiniam viešajam transportui (išskyrus streikų atvejus), „Vokietijos bilieto“ (vok. Deutschlandticket) turėtojams galioja specialios taisyklės: 1,50 euro kompensacija už kiekvieną vėlavimą, trunkantį 60 minučių ar ilgiau. Kompensacija išmokama tik tada, kai bendra susikaupusi suma pasiekia keturis eurus.
.png)
![[ŽT] „Mirtis diktatoriui.“ Protestuotojai išėjo į sostinės gatves, reikalaudami pakeisti režimą (Video)](/photo/202512/30/08/thumb_205871__Capture.JPG)
