Trumpas ruošia revoliuciją. Jis pakeistų NATO ()
„The Telegraph“, atskleisdamas JAV administracijos planus, rašo, kad NATO viduje gali kilti naujas konfliktas dėl organizacijos reformos.
© Gage Skidmore (CC BY-SA 2.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Donald_Trump_%2853953046884%29.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Donaldas Trumpas norėtų atimti iš šalių, kurios neskiria pakankamai gynybos išteklių, teisę pasisakyti svarbiausiais klausimais.
„Nusivylimas, kurį jaučiame europiečių atžvilgiu, yra labai realus“, – atskleidė šaltinis.
Donaldas Trumpas parengė planą, kaip pakeisti NATO veikimo būdą. Pasak „The Telegraph“, šis žingsnis gali būti susijęs su neseniai sąjungininkų priimtais sprendimais nebendradarbiauti su JAV atblokuojant Hormūzo sąsiaurį.
Sistema „mokėk, kad galėtum žaisti“ baustų šalis, kurios gynybai neskirtų sutartų 5 proc. BVP.
Iš tiesų jie prarastų teisę balsuoti tokiais klausimais kaip NATO plėtra ar Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnio aktyvavimas.
„Mūsų jaučiamas nusivylimas europiečių atžvilgiu yra labai realus“, – „The Telegraph“ atskleidė šaltinis, prašęs likti anonimu.
|
Primename, kad visos NATO šalys dabar pasiekė 2014 m. Aljanso viršūnių susitikime iškeltą tikslą ir gynybai skiria bent 2 procentus savo BVP.
„Turime pradėti pokalbį apie tai, kas yra grėsmė ir ką daro aljansas. Turime pasiųsti žinią, kad tai, ką padarė Ispanija ir JK, yra nepriimtina“, – pridūrė šaltinis.
Londonas pasiekė minėtą 2% BVP ribą, tačiau „sunkiai didina išlaidas gynybai“, pažymi leidinys. 2025 m. duomenys rodo, kad britai karinėms išlaidoms proporcingai išleido tik šiek tiek daugiau nei daug mažiau Bulgarija, Rumunija ar Šiaurės Makedonija.
Londono ir Vašingtono santykiai pablogėjo po to, kai ministras pirmininkas Keiras Starmeris neseniai pareiškė nedalyvaujantis JAV puolime prieš Iraną. „Labai liūdna matyti, kad mūsų santykiai su JK akivaizdžiai nebėra tokie, kokie buvo anksčiau“, – atsakė Donaldas Trumpas.
„Amerikiečiai šokiruoti tuo, kokia nepatikima pasirodė esanti Britanijos vyriausybė. JAV karo departamentas yra nusivylęs, kad negali užmegzti tinkamo bendradarbiavimo su šalimi, kuri turėtų būti mūsų didžiausia sąjungininkė“, – šaltinis sakė britų laikraščiui.
Ispanijos atveju Madrido vyriausybė jau kelis mėnesius abejoja reikalavimu toliau didinti karines išlaidas.
Britų laikraščio šaltinių teigimu, galimas ir kitas scenarijus. Donaldas Trumpas galėtų iš naujo apsvarstyti šią idėją nuo pat savo kadencijos pradžios ir išvesti Amerikos kariuomenę iš Vokietijos teritorijos. Vokietijos politikai jam suteikia tinkamą pretekstą tai padaryti.
Vokietija nemato NATO vaidmens atblokuojant Hormūzo sąsiaurį, prieš kelias dienas pareiškė užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis.
Politikas pabrėžė, kad Donaldas Trumpas ir Benjaminas Netanyahu negali tikėtis, jog Berlynas nedelsdamas įsitrauks į konfliktą Irane, nes nedalyvauja sprendimų priėmimo procese ir negauna naujausių ataskaitų iš regiono.
„Todėl, prieš kalbėdami apie būsimus veiksmus, norime dalyvauti sprendimų priėmimo procese“, – aiškino jis.
Briuselyje, kur yra Aljanso būstinė, NATO taisyklių vizija dar nebuvo oficialiai pristatyta.
„NATO sprendimams reikalingas sutarimas. NATO sąjungininkai greičiausiai blokuos bet kokius šio proceso pakeitimus, o tai sukels dar vieną konfliktą su Trumpu“, – prognozuoja „The Telegraph“.
