NATO šalis reaguoja į Rusijos veiksmus. Ji ruošiasi ginti itin svarbų regioną ()
NATO gins kiekvieną Arkties centimetrą, pareiškė Norvegijos kariuomenės vyriausiasis vadas generolas Larsas Lervikas.
© Sprok, CC BY-SA 3.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Polar_bear_sign_Svalbard.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„The Times“ perspėja, kad didėjantis Rusijos armijos buvimas Kolos pusiasalyje ir Arktyje didina galimo išpuolio prieš Norvegijai priklausantį Svalbardą riziką.
„Po karo patirties Ukrainoje NATO gins kiekvieną Arkties centimetrą“, – pareiškė Norvegijos generalinio štabo viršininkas generolas Larsas Lervikas.
Britų laikraštis „The Times“ primena, kad kovo mėnesį tolimoje Norvegijos ir Suomijos šiaurėje vyko pratybos „Cold Response 2026“. Norvegijos vadovaujamose pratybose, kurias NATO organizavo kaip „Arctic Sentry“ iniciatyvos dalį, dalyvavo daugiau nei 32 000 karių iš 14 sąjungininkų šalių. Be kita ko, ekstremaliomis Arkties sąlygomis buvo praktikuojama oro gynyba dronų atakos atveju.
|
„The Times“ praneša, kad didėjant Rusijos įtakai Kolos pusiasalyje ir Arktyje, didėja grėsmė Norvegijos Svalbardo salynui Arkties vandenyne, kurio didžiausia sala yra Špicbergenas.
Dėl šios priežasties Oslas įvedė sankcijas Rusijos laivams ir įmonėms, taip pat pabrėžia NATO 5 straipsnio, kuriame teigiama, kad ginkluotas išpuolis prieš vieną ar kelias Aljanso nares Europoje ar Šiaurės Amerikoje bus traktuojamas kaip išpuolis prieš visas, taikymo svarbą.
Norvegija taip pat kuria savo pirmąją nuolatinę brigadą Finnmarke šalies šiaurėje ir kartu su Suomija bei Švedija kuria vieningą Šiaurės gynybos planą.
Oslas taip pat ginkluoti save ir kuria technologijas, be kita ko, bendradarbiaudamas su Ukrainos įmonėmis pagal iniciatyvą „Build with Ukraine“, kuri numato galimą dronų gamybą Norvegijos teritorijoje.
Ši Skandinavijos šalis taip pat nusprendė užsisakyti šešis povandeninius laivus iš Vokietijos, naujas fregatas iš JK ir tolimojo nuotolio raketas iš Pietų Korėjos.
Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahr Støre paskelbė, kad šalis planuoja šiais metais Ukrainai skirti apie 8,5 mlrd. dolerių. Šios lėšos skirtos gynybai nuo Rusijos agresijos.
Anksčiau „Times“, remdamasis aukštais Europos pareigūnais, pranešė apie didėjantį susirūpinimą Europoje, kad Jungtinės Valstijos gali palikti savo NATO sąjungininkes ir sudaryti susitarimą su Rusija. Šaltiniai pažymėjo, kad Senasis žemynas turėtų būti pasirengęs kovoti savarankiškai „blogiausio scenarijaus“ atveju.
„JAV pasitraukimas iš Europos saugumo nebėra blogiausias scenarijus. Blogiausias scenarijus yra Amerikos pasitraukimas iš Europos saugumo ir atsisukimas prieš mus. Trumpas galėtų pabandyti sudaryti grandiozinį susitarimą su rusais už mūsų galvų – tai atrodė neįmanoma prieš penkerius ar šešerius metus“, – sakė vienas Europos pareigūnas.
Savo ruožtu britų šaltinis interviu laikraščiui išreiškė susirūpinimą, kad Jungtinės Valstijos gali atsisakyti ginti rytinį NATO flangą užpuolimo atveju.
.jpg)
