Didžiausia Vokietijos klaida nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. „Mirtinai priklausoma“ (1)
Politika Kremliaus atžvilgiu buvo didžiausia Vokietijos užsienio politikos klaida po 1945 m., specialiame „Internationale Politik“ leidime pareiškė ilgametis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ žurnalistas ir Maskvos korespondentas Markusas Wehneris.
© Kremlin.ru (CC BY 4.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Nord_Stream_ceremony.jpeg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Vokietija parodė aklumą Vladimiro Putino Rusijai“, – sakė jis.
Specialiame „Internationale Politik“ leidime ilgametis FAZ Maskvos korespondentas kaltina iš eilės einančių kanclerių vyriausybes dėl trumparegiškos Rytų politikos, kurią Wehneris pavadino „didžiausia Vokietijos užsienio politikos klaida po 1945 m.“.
„Ketvirtį amžiaus Vokietija vykdė visiškai neteisingą politiką Rusijos atžvilgiu“, – sakė Wehneris, nurodydamas buvusį užsienio reikalų ministrą Franką-Walterį Steinmeierį, šūkio „pokyčiai per ryšius“ , kuris lėmė nuo 2005 m. Berlyne priimamus sprendimus Rusijos atžvilgiu, autorių, kaip Vokietijos Rytų politikos nesėkmės organizatorių.
|
Pasak žurnalisto, naivumą ir trumparegiškumą demonstravo ne tik SPD narys Gerhardas Schroederis ir CDU /CSU narė Angela Markel, bet ir stambaus Vokietijos verslo atstovai. Wehnerio nuomone, Vokietijos elitą įkalinusios klaidos sintezė slypi iki 2022 m. Reino regione populiariame įsitikinime, kad „saugumas įmanomas tik su Rusija“.
Teigiama, kad padarytų klaidų rezultatas – „lemtinga priklausomybė“ nuo rusiškų žaliavų ir nesugebėjimas visam laikui nutraukti Vokietijos ir Rusijos santykių perkrovimo idėjos.
2018 m. Vokietija 55 proc. gamtinių dujų importavo iš Rusijos. Nepaisant Krymo aneksijos ir Rusijos išpuolio prieš Ukrainos Donbasą, Berlynas pasirašė susitarimą su Rusija dėl dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimo. Net politinės žmogžudystės nesukėlė tinkamo Vokietijos valdžios atsako, pabrėžė Wehneris.
„Atsisveikinti su gyvenimo iliuzijomis ir melu pasirodo esąs sunkiau nei tikėtasi. Kai kurie žmonės net svajoja apie susitikimą su senais draugais“, – sakė žurnalistas.
Wehneris bandė nustatyti priežastis, kurios, jo nuomone, lėmė Vokietijos politikos Rusijos atžvilgiu nesėkmę. Jo nuomone, lemiami veiksniai buvo politikų naivumas ir norai, lobistų įtaka bei pareigūnų ir vadovų korupcija.
Teigiama, kad svarbų vaidmenį taip pat atliko antiamerikietiškas nusistatymas, skeptiškas požiūris į kariuomenę, noras suprasti Rusiją, kylantis iš kaltės dėl Antrojo pasaulinio karo jausmo, taip pat dėkingumo už Vokietijos suvienijimą jausmas ir romantiškas silpnumas Rusijai bei jos kultūrai.
Žurnalistas taip pat perspėja apie Vokietijos politinės klasės nesugebėjimo kritiškai apmąstyti klaidų pasekmes.
„Rusijoje nėra kompromisų kultūros. Rusijoje vyrauja požiūris į pergalę arba pralaimėjimą, kurį dar labiau sustiprina Putinas. Rimtai vertinami tik tie, kurie demonstruoja stiprybę ir ryžtą. (...) Vokietija pamiršo, kaip elgtis su tokiu režimu“, – diagnozavo Wehneris.
.jpg)
