Ši šalis galėtų pakeisti Vengriją. Rusijoje jie trina rankas laukdami balandžio 19-osios (1)
Kremliaus strategai žvilgsnius nukreipė į pietryčius.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Europos Sąjungos politiniame žemėlapyje brėžiasi nauja, pavojinga trajektorija. Kol stebime, kaip ilgus metus Maskvos interesus aptarnavęs Vengrijos režimas galutinai praranda savo įtaką ir sklaidosi, Kremliaus strategai žvilgsnius nukreipė į pietryčius. Balandžio 19-oji Bulgarijai gali tapti ne šiaip eiliniais rinkimais, o lemtingu posūkiu, po kurio šalis gali užimti atsilaisvinusią pagrindinio Rusijos bastiono Europoje vietą.
Maskvoje jau trina rankas: aštuntasis balsavimas per penkerius metus, institucinis nuovargis ir beprecedentė dezinformacijos banga sukuria tobulas sąlygas politiniam „perėmimui“. Ar Bulgarija sugebės atlaikyti šį demokratinio atsparumo testą, ar visgi taps naujuoju galvos skausmu Briuseliui, pasiduodama prokremliškų naratyvų spaudimui?
Svetoslavas Malinovas iš Demokratijos studijų centro (CSD) perspėja: situacija yra gerokai rimtesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
„Prokremliško turinio, publikuojamo Bulgarijoje, intensyvumas yra gerokai didesnis nei daugumoje Europos Sąjungos šalių. Rusijos naratyvą atkartojantys pranešimai užpildo pagrindinę šalies žiniasklaidą“, – pokalbyje su PAP sakė Svetoslavas Malinovas.
|
Sekmadienį (balandžio 19 d.) Bulgarijoje vyks parlamento rinkimai. Tai bus jau aštuntasis balsavimas per pastaruosius penkerius metus. Dėl mandatų 240 vietų Nacionalinėje Asamblėjoje varžysis 14 partijų ir 10 koalicijų kandidatai.
Naujausios apklausos rodo, kad buvusio prezidento Rumeno Radevo koalicija „Progresyvi Bulgarija“ pirmauja su maždaug 30 proc. palaikymu. Antroje vietoje rikiuojasi buvusio premjero Boiko Borisovo centro dešinės partija GERB (apie 20 proc.), o trečioje – centristinis susivienijimas „Tęsiame pokyčius – Demokratinė Bulgarija“ su maždaug 10 proc. rezultatu.
Rinkimai Bulgarijoje. Šalyje stiprėja prokremliški naratyvai. Analitikas skambina pavojaus varpais
Bulgarija jau daugelį metų vadinama viena iš labiausiai prokremliškiems naratyvams paveikių ES valstybių.
„Situacija rimta ir struktūriškai specifinė ES kontekste. Priešingai nei dauguma valstybių narių, kurios susiduria pirmiausia su transnacionalinėmis hibridinio karo kampanijomis, Bulgarijos pažeidžiamumas kyla iš giliai įsišaknijusios tokio turinio stiprinimo ir atkartojimo sistemos, veikiančios žiniasklaidoje ir politikoje“, – aiškina S. Malinovas.
„Bulgarų kalba per mėnesį pasirodo vidutiniškai apie 600 prokremliškų straipsnių – tai reiškia, kad jų intensyvumas, skaičiuojant vienam gyventojui, yra neproporcingai didelis, palyginti su dauguma ES šalių“, – pabrėžė jis.
Bulgarai rinks naują vyriausybę. Prieš rinkimus šalį užlieja prorusiška dezinformacija
S. Malinovas, remdamasis CSD surinktais duomenimis, pažymėjo, kad vien „Telegram“ kanalai, susiję su „Pravda“ tinklu, per metus iki sekmadienio rinkimų sugeneravo 181 mln. peržiūrų.
„Tai nėra marginalus reiškinys. Prokremliški pranešimai užpildo pagrindinį informacinį srautą Bulgarijoje“, – pridūrė analitikas.
Kalbėdamas apie dažniausiai prorusiškų naratyvų naudojamas temas, S. Malinovas paminėjo pasitikėjimo rinkimų procesu griovimą bei priešinimąsi pagalbai Ukrainai:
„Tarp plačiausiai prieš sekmadienio rinkimus skleidžiamų temų – abejonių sėjimas dėl paties rinkimų proceso, proeuropietiškų partijų ir laikinąsios vyriausybės delegitimizavimas vaizduojant jas kaip korumpuotas ir kontroliuojamas iš užsienio, Bulgarijos prisijungimo prie euro zonos pateikimas kaip suvereniteto praradimas, pasipriešinimas karinei paramai Ukrainai, įsipareigojimų NATO kvestionavimas bei baimių kurstymas dėl migracijos, religijos ir kultūrinio suvereniteto.“
CSD analitikas pastebėjo, kad „dezinformacijos tikslas nebėra įtikinti rinkėjus konkrečiu naratyvu, o tiesiog sugriauti pasitikėjimą pačia sistema“.
Rinkimai Bulgarijoje – šalies „atsparumo testas“. Rusija trina rankas galvodama apie balandžio 19-ąją
Komentuodamas politinę situaciją šalyje, ypač dažną vyriausybių žlugimą ir nesugebėjimą suformuoti tvarios valdančiosios daugumos, S. Malinovas įspėjo, kad „kiekvieni paskesni rinkimai, po kurių nesukuriamas stabilus valdymas, stiprina įsitikinimą, kad demokratinės institucijos nepajėgios vykdyti reformų ir vystyti šalies“.
„Dezinformacijos kampanijos rinkimus pateikia ne kaip įprastą demokratinę praktiką, o kaip egzistencinę konfrontaciją tarp žlungančios institucinės tvarkos ir tų, kurie teigia esantys už jos ribų. Taip auga imlumas antisisteminėms alternatyvoms“, – teigė jis.
„Dėl to susidaro dinamika, kurioje institucinis nestabilumas maitina dezinformaciją, dezinformacija gilina nepasitikėjimą, nepasitikėjimas atbaido nuo dalyvavimo rinkimuose, o mažesnis rinkėjų aktyvumas leidžia lengviau kvestionuoti rinkimų rezultatus“, – pastebėjo S. Malinovas.
„Sekmadienio rinkimai šia prasme yra šalies demokratinio atsparumo testas“, – apibendrino jis.
.jpg)
