Švedija – tiesiai šviesiai: Rusija artėja prie „katastrofos“ ()
Rusija sistemingai manipuliuoja duomenimis, teigdama, kad jos ekonomikai nekenkia sankcijos ir invazijos į Ukrainą išlaidos, teigė Švedijos karinės žvalgybos ir saugumo tarnybos vadovas Thomas Nilssonas.
© Ekrano kopija | https://x.com/RTTNews/status/2034978332857803032/photo/1
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jis mano, kad Kremlius artėja prie „finansinės katastrofos“, o nauda iš naftos eksporto po Persijos įlankos konflikto pradžios neatpirks nuostolių, kuriuos sukėlė prieš ketverius metus prasidėjęs karas.
Interviu „Financial Times“ Thomas Nilssonas pareiškė, kad Kremlius bando nuslėpti tikrąją Rusijos ekonomikos būklę. Remiantis Švedijos karinės žvalgybos duomenimis, Maskva praneša apie maždaug 30 milijardų dolerių mažesnį biudžeto deficitą nei tikrasis skaičius.
Be to, teigiama, kad Rusijos Federacijos centrinis bankas iškraipė infliacijos lygį, kuris oficialiai yra 5,86 proc., nors iš tikrųjų jis turėtų būti artimesnis „pagrindinės palūkanų normos siūlomam lygiui – 15 proc.“.
|
„Rusijos ekonomika gali patekti tik į vieną iš dviejų scenarijų: ilgalaikį nuosmukį arba šoką. Bet kuriuo atveju, ji ir toliau artės prie finansinės katastrofos“, – teigė Nilssonas.
Nors karas Artimuosiuose Rytuose ir Hormuzo sąsiaurio blokada, sukėlusios problemas dėl prieigos prie žaliavų ir jų kainų padidėjimo, paskatino Rusijos naftos eksportą, ilgainiui tai neišgelbės Kremliaus nuo finansinių neramumų.
Švedijos žvalgyba teigia, kad norint padengti biudžeto deficitą, rusiškos naftos barelio kaina turėtų išlikti didesnė nei 100 JAV dolerių visus metus. Tačiau norint paveikti platesnes Rusijos ekonomines problemas, ši padėtis turėtų tęstis dar ilgiau.
Tuo tarpu situacijos Persijos įlankoje stabilizavimas ir visiško laivybos atkūrimas turėtų neigiamos įtakos Rusijos biudžetui.
Rusijos ekonomika pateko į recesiją, o naujausi duomenys rodo, kad per pirmuosius du šių metų mėnesius BVP susitraukė 1,8 proc.
Rusija, kuri pritaiko savo ekonomiką, kad galėtų tęsti agresiją prieš Ukrainą, labai priklauso nuo ginklų sektoriaus. Švedijos žvalgyba praneša, kad čia pradeda ryškėti problemos, be kita ko, dėl kintančių armijos poreikių, jai reaguojant į kintančią mūšio lauką.
Šiuo metu lėšos nukreipiamos į nepilotuojamų sistemų ir tolimojo nuotolio ginklų gamybą. Pasak Nilssono, „didelė Rusijos karo pramonės yra nepelninga, kenčia nuo korupcijos ir lėšų pasisavinimo bei priklausoma nuo valstybinių bankų paskolų“.
Švedai kreipiasi į savo Europos partnerius, prašydami įvesti daugiau sankcijų Rusijai ir padidinti paramą Ukrainai, kad galėtų pasinaudoti Kremliaus problemomis.
