Žmonijos laukia staigus krachas? Gyventojų skaičius gali susitraukti perpus ()
Tai reikštų dabartinės civilizacijos, kokią ją žinome, pabaigą.
© Tiia Monto, CC BY-SA 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:People_on_Old_Town_Square_3.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mokslininkai įspėja apie artėjančią pasaulinę katastrofą. Naujausias fizikų sukurtas matematinis modelis rodo, kad dabartinis žmonijos klestėjimas tėra tyla prieš audrą – jau po kelių dešimtmečių Žemės gyventojų skaičius gali drastiškai sumažėti.
JAV leidinys „Newsweek“ praneša apie šiurpinančias matematinio modeliavimo išvadas. Mokslininkai sukūrė unikalią lygtį, kuri stulbinamai tiksliai aprašo žmonijos populiacijos augimą per pastaruosius 12 000 metų – nuo pirmųjų žemdirbių atsiradimo iki šių dienų, kai planetoje gyvena 8 milijardai žmonių.
|
Tačiau pritaikius šį modelį ateities prognozėms, rezultatai šokiravo pačius tyrėjus. Žmonijos laukia nebe augimas, o staigus ir skausmingas nuosmukis.
Kritinis taškas – jau po 10–20 metų
Mokslininkų nubraižytas juodasis scenarijus rodo, kad laiko turime katastrofiškai mažai. Vos po 10–20 metų Žemės ekosistema gali pasiekti negrįžtamą lūžio tašką.
Dėl masinio miškų kirtimo, nevaldomo visuotinio atšilimo, ekstremalių karščio bangų ir kritinio gėlo vandens stygiaus planeta tiesiog nepajėgs išmaitinti dabartinės populiacijos. Skaičiuojama, kad tokiomis sąlygomis Žemė galės išlaikyti tik apie 2 milijardus žmonių.
Šokiruojanti prognozė 2064 metams
Modelis rodo, kad pasiekus šią kritinę ribą įvyks staigus populiacijos kolapsas. Per neįtikėtinai trumpą laiką – maždaug 40 metų – planetos gyventojų skaičius susitrauks perpus.
Jei šios prognozės pasitvirtins, iki 2064 metų dėl visiško gamtos išteklių išeikvojimo ir klimato katastrofos išgirsime milijardų žmonių išnykimo istoriją. Tai reikštų dabartinės civilizacijos, kokią ją žinome, pabaigą.
Ko neįvertino mokslininkai?
Svarbu pabrėžti, kad šis fizikų tyrimas remiasi tik dabartinių ilgalaikių aplinkos tendencijų analize. Tai yra „grynasis“ gamtos dėsnis, veikiantis uždaroje sistemoje.
Modelis neatsižvelgia į vieną esminį faktorių – galimus technologinius proveržius. Žmonija ne kartą įrodė gebanti rasti išeitis iš krizinių situacijų kurdama naujas technologijas: nuo dirbtinio intelekto valdomo žemės ūkio iki naujų energijos šaltinių ir vandens gėlinimo sistemų.
Ar spėsime sukurti gelbėjimosi ratą, kol fizikų lygtis netapo realybe? Laikas nenumaldomai senka.
