Putinas puls NATO, nes jam gėda pralaimėti Ukrainai. Kas bus pirmoji auka ()
Kremlius vėl nori padalyti įtakos sferas, kaip buvo po Karibų krizės. Tačiau veikiau Kinija ir JAV pasidalins įtakos sferomis Rusijoje, sako analitikas Valerijus Kločko.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ukrainos kvietimas dalyvauti NATO susitikimuose gavimas be paties kvietimo iki šiol puikiai atitinka nuoseklių žingsnių įstojimo į Aljansą logiką. Tai tokia pati procedūra, kaip ir stojimo į ES, kuri signalizuoja apie realaus proceso pradžią, pavyzdžiui, Ukrainos įstatymų patikrinimą, ar jie atitinka Europos Sąjungos įstatymus. Tuo tarpu Kremlius ruošiasi atviram karui su NATO.
Tai interviu „Focus“ pareiškė Valerijus Kločko, Viešosios analitikos centro „Vež“ vadovas, labdaros fondo „Naujas kelias“ vadovas.
Žinoma, pažymi ekspertas, NATO dabar nepasirengusi priimti Ukrainos, nes tada ji turės iš karto stoti į tiesioginį karą su Rusija. Be to, Aljansas skaičiuoja realią Rusijos Federacijos atakos prieš vieną iš NATO šalių galimybę ir tam ruošiasi.
„Kremlius toliau eskaluoja konfliktus visame pasaulyje, ir tai nebėra paslaptis“, – pabrėžia analitikas.
Ekspertų ratas, su kuriuo Valerijus Kločko palaiko profesinius ryšius, neabejoja, kad Kremliui tikrai pavyks agresija prieš Baltijos šalis, tačiau ginčai tik dėl to, kokiu būdu jis tai padarys: visaverčiu kariniu ar hibridiniu. Atsižvelgiant į tai, kad Kremlius Ukrainoje įstrigo visa savo kovine galia, analitikas mano, kad Putinas smogs būtent hibridiniu būdu.
„Putinas panaudos seną „siaubo istoriją“ apie „rusakalbių priespaudą“, kad pateisintų Baltijos šalių puolimą, kaip tai padarė Kryme, – pabrėžia Valerijus Kločko. „Baltijos šalims rusų deportacija dabar yra prevencinė priemonė, bet Kremlius nori ja pasinaudoti“.
Anot analitiko, Putinas nori pulti NATO, nes jam gėda pralaimėti Ukrainai, bet ne pralaimėti Aljansui. Jis nori grįžti į senus laikus.
Po 1962 m. Karibų krizės, buvo padalintos įtakos sferos tarp Vakarų ir Rytų, todėl įtampa nuslūgo. Todėl dabar pagrindinis klausimas, ar šiuo atveju Ukraina ir Moldova nepateks į Rusijos Federacijos įtakos zoną, pažymi ekspertas. Žinoma, Ukraina tam priešinasi, bet taip Kremlius modeliuoja situaciją sau.
„Nemanau, kad Vakarai sutiks su tokiu scenarijumi, nes verčiau pradės derėtis su Kinija, kaip būtų galima padalinti įtakos sferas pačioje Rusijoje“, – sako analitikas.
