Beprotybė. Siekta susprogdinti atominę bombą Mėnulyje (Video) ()
Rusija planuoja dislokuoti branduolinius ginklus ir pažeisti beveik prieš 60 metų pasirašytą sutartį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
JAV ruošiasi branduoliniam karui kosmose. JAV kariuomenė mano, kad Rusija planuoja sunaikinti kitų šalių palydovus paslaptingu branduoliniu ginklu. Kaip tiksliai veiks šis slaptas ginklas, nežinoma.
Atstovų rūmų žvalgybos komitetas paskelbė apie grėsmę JAV nacionaliniam saugumui ir paragino prezidentą Joe Bideną išslaptinti visą informaciją šiuo klausimu. Kaip rašo „The New York Times“, JAV ir jų sąjungininkės prašo Kinijos ir Indijos, kurios, kaip manoma, turi įtakos Rusijos valdžiai, įsikišti.
„Liga.Tech“ pasakoja apie galingiausių branduolinių ginklų bandymų kosmose eksperimentus ir jų pasekmes.
Susprogdinti Mėnulį
Dar šeštajame dešimtmetyje amerikiečių mokslininkai sukūrė fantastišką planą susprogdinti branduolinę bombą netoli Mėnulio paviršiaus, kad išgąsdintų Sovietų Sąjungą.
Tuo metu SSRS kosminėse lenktynėse lenkė JAV. 1957 m. jai pavyko paleisti pirmąjį dirbtinį Žemės palydovą. Be to, JAV „Vanguard TV-3“ projekto nesėkmė buvo nufilmuota ir išjuokta viso pasaulio kino ekranuose. Taigi JAV siekė keršto, o SSRS, sužinojusi jų planus dėl Mėnulio, taip pat planavo ten išbandyti ginklus.
Laimei, nė viena šalis neišdrįso to padaryti, nes buvo baiminasi, kad nepavykus paleidimui bomba gali nukristi į Žemę ir gali įvykti „labai nepageidaujamas tarptautinis incidentas“.
1958 metais amerikiečiai susprogdino pirmąją branduolinę bombą 170 km aukštyje, o vėliau tai pakartojo 310 km ir 794 kilometrų aukštyje. Tai atsitiko įslaptintos operacijos „Argus“ metu. Taip išbandyta apsauga nuo sovietinių tarpžemyninių raketų. 1959 metais šis projektas tapo žinomas iš „The New York Times“ straipsnio, tačiau detalės buvo išslaptintos tik 1982 m.
Sovietų Sąjunga 1961 metų spalio 27 dieną kosmose susprogdino dvi branduolines bombas. Balistinė raketa jas iškėlė į 150 km ir 300 km aukštį.
Projektas „Fishbowl“
1960-ųjų pradžioje, siekdama pranašumo prieš konkurentus, JAV kariuomenė surengė didelio aukščio ginklų bandymų seriją, pavadintą projektu „Fishbowl“, kurio kulminacija buvo „Bluegill“, „Starfish“ ir „Urraca“ bandymai.
Tai buvo pirmieji bandymai, organizuoti kruopščiai, laikantis griežto mokslinio požiūrio.
1962 metų liepos 9 dieną JAV, vykdant bandymą „Starfish Prime“, paleido raketą „Thor“ iš koralinės Džonstono salos, esančios apie 1500 kilometrų į pietvakarius nuo Havajų. Raketa skriejo daugiau nei 1100 km aukštyje, vėliau nusileido žemiau. Užprogramuotame 400 km aukštyje sprogo 1,4 megatonos branduolinė galvutė.
Kaip aprašo „Discovery“, tai buvo tikras pragaras. 1,4 megatonos prilygsta 1,4 milijono tonų trotilo sprogimui. Tačiau branduoliniai ginklai iš esmės skiriasi nuo paprastų cheminių sprogmenų. TNT išskiria savo energiją šilumos ir šviesos pavidalu. Branduolinės bombos taip pat generuoja šilumą ir šviesą, taip pat daug rentgeno ir gama spindulių bei subatominių dalelių, tokių kaip elektronai ir sunkieji jonai.
„Didelis energijos kiekis, išsiskiriantis tokiame dideliame aukštyje dėl detonacijos, sukėlė plačiai paplitusią pašvaistę visame Ramiajame vandenyne“, – rašoma JAV Gynybos departamento ataskaitoje.
Tačiau šis poveikis yra tik dalis pasekmių. Elektromagnetinio impulso jėga buvo tokia didžiulė, kad paveikė elektrą Žemėje už šimtų kilometrų. Havajuose buvo sugadinti šimtai gatvių šviestuvų ir sutriko telefono ir radijo ryšys.
Mokslininkai tai iš dalies numatė, tačiau buvo kažkas, ko jie nesitikėjo. Daugelis elektronų po sprogimo nenusileido į atmosferą, bet išliko kosmose kelis mėnesius, sukurdami dirbtinės spinduliuotės juostą aukštai virš mūsų planetos paviršiaus.
Tai išjungė kelis palydovus, įskaitant britišką „Ariel“, kurį sugadino radioaktyviosios dalelės.
„Urraca“ turėjo būti maždaug 1 megatonos bandymas labai dideliame aukštyje (virš 1000 km). Po to, kai „Starfish Prime“ detonacija padarė didelę žalą, „Urraca“ bandymas galiausiai buvo atšauktas.
Po to sekė dar keli SSRS ir JAV branduoliniai bandymai kosmose. Galiausiai 1967 m. JAV ir Sovietų Sąjunga susitarė pasirašyti Kosmoso sutartį, draudžiančią Žemės orbitoje dislokuoti branduolinius ar bet kokius kitus masinio naikinimo ginklus. Ir po beveik 60 metų Rusija planuoja ją sulaužyti.
NYT rašo, kad net jei Rusijos Federacija iškels branduolinius ginklus į orbitą, jie nebus panaudoti iš karto.
JAV pareigūnai teigia, kad tai veiks kaip tiksinti bomba ir suteiks Putinui galimybių manipuliuoti, jei sankcijos atrodys per griežtos arba jei jis susidurs su kariniu Vakarų pasipriešinimu Ukrainoje ar už jos ribų.
