„500 per 7 jūras. Tai silpnoji vieta.“ Skelbia baisiausią Rusijos grėsmę ()
„Bloomberg“ skelbia apie naują baisiausią Rusijos grėsmę.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Baisiausia nauja Rusijos grėsmė yra ne kosmose, o po vandeniu. Pasauliniams Vakarams yra dar pažeidžiamesnis Achilo kulnas, keliantis grėsmę pasaulinei prekybai, karinių pajėgų pasirengimui ir logistikai visame pasaulyje bei pačiam internetui – itin pažeidžiamas povandeninių kabelių, kurie yra pasaulinių ryšių pagrindas, rinkinys, rašo „Bloomberg“.
Didžiosios Britanijos organizacijos „Policy Exchange“ ataskaitoje teigiama, kad kasdien pasaulyje atliekama daugiau nei 10 trilijonų JAV dolerių vertės finansinių operacijų, komercinių mokėjimų ir prekybos sandorių. Daugiau nei 95 proc. pasaulio ryšių perduodama maždaug 500 kabelių, nutiestų per septynias jūras, tinklu.
Remiantis 2017 m. ataskaita, „povandeniniai kabeliai išlipa į krantą vos keliose atokiose pakrantės vietose... [ir] dažnai turi minimalią apsaugą“. Dauguma amerikiečių mano, kad internetą teikia kosmose esantys palydovai. Taip nėra – sistemą palaiko palyginti nedidelis skaičius kabelių, nutiestų giliai jūros dugne.
Kaip naujosios ataskaitos įžangoje rašo buvęs Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos vadovas, oro pajėgų maršalas Stuartas Williamas Peachas, „Maskva jau pradėjo nagrinėti Atlanto vandenyno povandeninę infrastruktūrą kaip mūsų nacionalinio saugumo silpnąją vietą“.
Toliau jis pažymi, kad „rytuose Kinija stiprina savo povandeninę gynybą, nes siekia tapti didžiąja karine galia“. Kitos nesąžiningos valstybės, įskaitant Iraną ir Šiaurės Korėją, tobulina savo povandeninius karinius pajėgumus, kurie gali kelti grėsmę šiai svarbiai infrastruktūrai.
Šiandien, sugrįžus pavojingai JAV, Kinijos ir Rusijos konkurencijai, kyla pavojus visai ryšių sistemos struktūrai. Ypač tikėtina, kad Rusijos povandeniniai laivai (ir kai kurie jų antvandeniniai „mokslinių tyrimų“ laivai, kurie iš tikrųjų yra šnipinėjimo laivai) gali pasiekti labai giliai esančias kabelių atkarpas ir jas išjungti – sunaikinti arba prisijungti prie jų ir manipuliuoti duomenimis.
Pirmiausia reikia tiesiog suvokti, kokios pažeidžiamos tapo šios povandeninės ryšių sistemos. Vakarai turi rengti daugiau karinių pratybų, sužinoti pažeidžiamumo specifiką ir suprasti, kur yra silpniausios vietos. Pažvelgus į britų ataskaitoje pateiktą sistemos žemėlapį greitai galima pamatyti tokių taškų mazgus ir susikertančius prekybos kelius, iš kurių galima suprasti, kur priešas gali smogti. Karas jūros dugne jau visai netoli.
Vakarai turi atnaujinti kabelių apsaugai naudojamas technologijas. Nors jie gana gerai izoliuoti įvairiomis apsauginėmis dangomis, juos būtų galima dar labiau sutvirtinti naudojant naujų rūšių medžiagas.
Tiek puolamojoje, tiek gynybinėje srityje reikia investuoti į karą jūros dugne. Tai reiškia, kad reikia tobulinti savo povandenines sistemas, įskaitant branduolinius povandeninius laivus ir naujų klasių povandeninius dronus, galinčius kovoti su priešo laivais. Taip pat reikia stiprinti atgrasymo priemones, galinčias kelti pavojų Kinijai ir Rusijai svarbiems kabeliams.
„Šalutinis Rusijos atsijungimo nuo pasaulinės finansų sistemos poveikis yra tas, kad Maskva dabar turi daug mažiau paskatų save varžyti. Net ir sužinoję daugiau apie būsimus Rusijos ketinimus ir pajėgumus kosmose, turime nepamiršti, kad šiuo metu po vandeniu turime silpnų vietų, kurias reikia šalinti“, – pažymima straipsnyje.
