„Vyksta labai pavojingas lūžis.“ Suomija ir Baltijos šalys pavojuje ()
Europa vis labiau suvokia Rusijos keliamą grėsmę.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Artėjant dar vienai visiškos Rusijos invazijos datai, Vakarų leidiniuose gausu straipsnių apie tai, kas nutiks trečiaisiais karo, kurį V. Putinas vis dar gali laimėti, metais. Pastaraisiais mėnesiais, ypač po nesėkmingo Ukrainos kontrpuolimo praėjusiais metais, Vakaruose vis dažniau kalbama apie riziką, kad Ukraina gali pralaimėti šį ilgą išsekimo karą, kurį Kremliui pavyko sėkmingai primesti tiek Ukrainai, tiek Ukrainos Vakarų partneriams, rašo Ilkos Kučerivos vardo demokratinių iniciatyvų fondo „Regioninio saugumo ir konfliktų tyrimai“ vadovė, Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklos mokslininkė Marija Zolkina straipsnyje specialiai TSN.ua.
Šiuo metu vyksta labai pavojingas lūžis, kai keičiasi įvairių šalių vaidmenys proukrainietiškoje koalicijoje. JAV de facto atsisakė lyderio laurų dėl problemų, susijusių su pagalbos Ukrainai finansavimu. Tuo pat metu ES negali žengti žingsnio atgal, užmerkti akių ir leisti sau neremti Ukrainos, nes Ukrainos pralaimėjimo pasekmės ir agresijos prieš NATO ir ES rytinio flango šalis pavojus būtų tiesioginiai, apčiuopiami ir neatidėliotini. Todėl matome, kad Vokietija, kuriai anksčiau buvo patogu būti savotiškame JAV šešėlyje, dabar elgiasi aktyviau.
„Plano B“ planų dėl to, kad JAV traukiasi iš Europos gynybos ir saugumo politikos, nėra nei Didžiojoje Britanijoje, nei žemyne. Tačiau Vokietija pastaruoju metu tapo labai aktyvi, nes net naujajai Amerikos administracijai galės pateikti argumentą, kad finansiškai investuoja į bendrą saugumo politiką. Didžioji Britanija šioje matricoje atlieka kitokį vaidmenį. Juk ji yra pagrindinė strateginė Jungtinių Valstijų sąjungininkė Europoje. Be to, ji turi išteklių. Jungtinė Karalystė nei finansiškai, nei kariniu požiūriu nepakeis JAV, nes neturi tokių galimybių, tačiau akivaizdu, kad ji bus saugumo iniciatyvų lyderė visoje Europoje ir kalbant apie NATO nares.
Jungtinė Karalystė yra pirmoji šalis iš vakarinių NATO narių, kuri jau viešai diskutuoja apie galimybę kada nors tiesiogiai įtraukti britų kariuomenę į konfliktą, jei Ukraina pralaimės.
Jie nekalba apie tiesioginį Jungtinės Karalystės karinio kontingento dalyvavimą kovinėse operacijose Ukrainos teritorijoje, tačiau jie supranta, ir jau viešai apie tai prabilo, kad anksčiau ar vėliau, jei Ukraina pralaimės, teks kovoti su Rusija kur nors Europoje.
Vakarai, ypač Europoje, supranta, kad visiškas Ukrainos pralaimėjimas ir visiška Rusijos pergalė bus tiesioginė grėsmė NATO ir ES valstybėms narėms. Todėl 2022-2023 m. įvyko tam tikras lūžis politiniame suvokime būtent dėl Rusijos grėsmės. Prieš tai atrodė, kad nesvarbu, kas nutiks Ukrainoje, šis karas apsiribos Ukrainos sienomis ir Ukrainos teritorija. Dabar aiškiai suvokiama, kad vien priklausymas NATO ir ES neužtikrins saugumo bent jau rytinio NATO flango šalims. Todėl Suomijos, Baltijos šalių ir Lenkijos klausimas yra labai opus. Visiškas Ukrainos pralaimėjimas kare dabar labai rimtai svarstomas būtent tuo požiūriu, kas bus kitas.
