„Pradės naudoti uždraustą ginkluotę.“ Ką netikėto sugalvojo Baltijos šalys (1)
Baltijos šalys svarsto galimybę pasitraukti iš Otavos konvencijos dėl priešpėstinių minų draudimo.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Apie tai pranešė „The Washington Post“.
Pastarosiomis savaitėmis Lietuvos, Latvijos ir Estijos politikai diskutuoja apie galimybę pasitraukti iš tarptautinės konvencijos, draudžiančios priešpėstines minas.
Kol kas kiekviena šalis nusprendė nesitraukti iš sutarties, tačiau Baltijos šalys ir toliau investuoja į prieštankines minas.
„Mūsų visų tikslas – stiprinti savo gynybinius pajėgumus, daryti viską, kad mūsų siena būtų apsaugota. Turėtume ginti savo teritoriją nuo pirmo centimetro“, – pažymėjo Latvijos gynybos ministras Andris Sprūds.
|
Nepaisant Rusijos grėsmės, Baltijos šalys iki šiol rasdavo daugiau privalumų nei minusų būdamos Otavos konvencijos dalimi.
Latvijos gynybos ministras pabrėžė, kad pranašumai yra svarbesni už trūkumus, įskaitant riziką civiliams ir tarptautinį rezonansą, kuris gali kilti dėl tokio žingsnio.
„Galime naudoti daugybę minų. Ir Latvija yra visiškai pasirengusi plėtoti šį potencialą“, – sakė jis.
Sutartis leidžia šalims naudoti prieštankines minas, kurios laikomos saugesnėmis civiliams, nes jas suaktyvinti reikia daug daugiau svorio.
Sutartis taip pat leidžia naudoti nuotoliniu būdu valdomas minas, kurios gali būti nukreiptos į atskirus pėstininkus, gavus komandą.
Baltijos šalys gyrė įtvirtinimų ir minų laukų efektyvumą, tačiau dar nėra pasirengusios priimti sprendimo, kuris leistų panaudoti priešpėstines minas.
Baltijos šalys neseniai susitarė kartu nutiesti galingą gynybos liniją. Lietuvos ir Latvijos planai neatskleidžiami, tačiau pranešama, kad Estija savo pasienyje planuoja pastatyti apie 600 betoninių bunkerių.
