„Rinka akivaizdžiai kažko bijo.“ Per Putino rinkimus žlugo rublis ir Rusijos vyriausybės skola. Kas vyksta ()
Šiuos Rusijos prezidento rinkimus Rusijos valiutų rinka pasitiko pastebimu rublio kurso kritimu.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Maskvos biržoje penktadienį, kovo 15 d., doleris pabrango 1,18 rublio, arba 1,29 proc. – daugiausia per daugiau kaip tris mėnesius. Euro kursas pridėjo 1,42 rublio ir pasiekė 101,22 rublio – aukščiausią lygį nuo sausio pradžios, praneša „The Moscow Times“.
Savaitės pabaigoje dolerio kursas pakilo 2,5 proc. – rekordiškai nuo praėjusių metų rugpjūčio, o poroje su euru rublis patyrė blogiausią savaitę nuo gruodžio mėnesio (+2,3 proc.).
„Rinka akivaizdžiai kažko bijo“, – rašo Jevgenijus Suvorovas, „CentroKreditBank“ ekonomistas. Jis pažymi, kad populiari versija, jog po rinkimų „rublis bus paleistas“: Centrinis bankas ir Finansų ministerija sumažins arba nutrauks valiutos pardavimą iš rezervų, kurių pagalba rudenį „numušė rublio temperatūrą“, kai dolerio kursas pakilo virš 100 rublių.
Kartu su rubliu krenta ir Rusijos vyriausybės obligacijos, kurių pagalba vyriausybė mažina biudžeto deficitą. RGBI indeksas, atspindintis OFZ kotiruotes, penktadienį smuko iki žemiausio lygio nuo 2022 m. balandžio – 116,03 punkto. Visų Rusijos vyriausybės skolos vertybinių popierių pajamingumas šoktelėjo virš 13 proc. O išpardavimą lydėjo padidėjusios prekybos apimtys – 12-18 mlrd. rublių, pastebi PBS analitikas Dmitrijus Grickevičius.
„Spaudimą rubliui ir toliau daro tikėtinas kiekybinis eksporto sumažėjimas“, – sako BKS analitikas Dmitrijus Babinas: atsiskaitymų per Turkijos, Kinijos ir JAE bankus problemų fone Rusijos ekonomikos eksporto pajamos metų pradžioje nusirito iki trejų metų žemumų. Centrinio banko duomenimis, pardavus prekes užsienyje į šalį įplaukė tik 28,9 mlrd. dolerių – 14 proc. mažiau nei prieš metus. Valiutos trūkumą „sunkina padidėjusios biudžeto išlaidos, taip pat gana didelio kapitalo nutekėjimo į užsienį išsaugojimas“, nurodo Babinas.
Tuo pat metu rinka baiminasi papildomų biudžeto išlaidų, nurodo Suvorovas: priešrinkiminėje kalboje Federaliniam susirinkimui Vladimiras Putinas davė pažadų už 12 trilijonų rublių, o tai reiškia, kad valdžia kasmet turi rasti ir į ekonomiką įlieti 2 trilijonus rublių papildomų pinigų.
Neįvykdęs beveik visų svarbiausių ketvirtosios kadencijos pažadų – nuo skurdo mažinimo iki demografijos – į penktąją kadenciją V. Putinas žengia su nauju nacionalinių projektų paketu, kuriuo valdžia žada per šešerius metus pasiekti 20 proc. ekonomikos augimą.
Tačiau pagrindinė rizika Rusijai yra neapibrėžtumas, sako „Renaissance Capital“ ekonomistė Sofija Donec. Ji pažymi, kad karinė ekonomika gyvena iš rezervų, tačiau šis šaltinis pamažu senka: per dvejus karo metus buvo išleista daugiau nei pusė iš 113,5 mlrd. dolerių nemokamų Nacionalinio gerovės fondo lėšų – 57,6 mlrd. dolerių.
Karinės išlaidos jau dabar suvalgo trečdalį biudžeto, ko nebuvo nuo Sovietų Sąjungos laikų, tačiau V. Putinas neketina sustoti: jis ruošiasi ilgam karui su Vakarais ir nori per penktąją kadenciją pertvarkyti pasaulio tvarką taip, kad ji atitiktų jo norus, „Bloomberg“ sakė penki su situacija susipažinę šaltiniai. Jų teigimu, net jei karas su Ukraina baigsis, Maskvos santykiai su Vakarais nebus lengvai atkurti.
