Kartu su kariais. „Įranga ir ginklai.“ Tai sustiprins Ukrainą ()
Naujausi drąsūs Macrono pareiškimai suteikia vilčių, kad dabar yra šalis, pretenduojanti į lyderystę akistatoje su Rusijos Federacija.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Drąsūs Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimai turėtų prisidėti prie bendrų bendradarbiavimo taškų paieškų Europoje, įskaitant sutarimą dėl vokiškų tolimojo nuotolio raketų „Taurus“ tiekimo Ukrainai.
Tai telemaratono eteryje sakė karo ekspertas Serhijus Kuzanas. Pirmiausia, jo buvo paklausta, dėl ko kilo Macrono ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo nesutarimai.
„Manau, kad tai apskritai sveika konkurencija tarp pirmaujančių Europos šalių žemyninėje Europoje. Tai yra, Vokietija yra turtingiausia šalis, o Prancūzija – galingiausia karine prasme“, – sakė Kuzanas.
Jo nuomone, naujausi drąsūs Macrono pareiškimai suteikia vilčių, kad dabar yra šalis, pretenduojanti į lyderystę akistatoje su Rusijos Federacija.
„Macronas vis labiau elgiasi kaip prancūzas Šarlis de Golis (pranc. Charles André Joseph Marie de Gaulle – prancūzų generolas ir politikas, pirmasis Penktosios Respublikos prezidentas, valdęs nuo 1959 m. sausio 8 d. iki 1969 m. balandžio 28 d. – Red.), kuris ragina siųsti karius į Ukrainą, uždaryti Odesą (su papildomomis oro gynybos sistemomis – UNIAN) ir jis nebijo Putino grasinimų. Atsakydamas į branduolinį šantažą, jis atsako, kad nereikia grasinti, nes Prancūzija taip pat turi branduolinių ginklų ir gali juos panaudoti“, – pridūrė Kuzanas.
Ekspertas pažymėjo, kad Prancūzijos prezidentas, kaip vyriausiasis vadas, turi plačias galias ir jam nereikia pereiti sudėtingų biurokratinių procedūrų kariniams sprendimams tvirtinti, kaip tai turi daryti Vokietijos kancleris ar prezidentas.
Kuzanas Macrono pareiškimus laiko subalansuota politika. „Galiausiai Prancūzijos prezidentas pradėjo kalbėti griežčiau. Tai yra, jo retorika visiškai pasikeitė. Nuo 2022-ųjų karo pradžios tai buvo susitaikanti retorika... Bet dabar ši retorika keičiasi“, – kalbėjo Kuzanas.
Kartu, anot jo, Ukraina daro viską, kas įmanoma, kad Prancūzija labiau įsitrauktų į bendrą Ukrainos kovą su Rusija. Jo taip pat buvo paklausta, ar Europos vienybę nesudrebės dėl to, kad ne visos šalys palaiko E. Macrono viziją neatmesti galimybės ateityje siųsti karius į Ukrainą ir ar gali sumažėti pagalba Ukrainai.
„Jokiu būdu. Manau, atvirkščiai, ši sveika konkurencija tarp pirmaujančių Europos lyderių garantuoja, kad jie ieškos taškų bendradarbiavimui įvairiose srityse, ir, esu tikras, kad pasieksime tolimojo nuotolio vokiškų raketų „Taurus“ pristatymą“, – įsitikinęs Kuzanas.
Jo taip pat buvo klausiama, kokiu teisiniu pagrindu viena iš NATO šalių gali siųsti karius į Ukrainą. „Tik gera abiejų pusių valia. Tai viskas. Tai yra, formali NATO valstybė narė neveikia Šiaurės Atlanto bloko vardu, o veikia tariamai nepriklausomai. Pasirašomas dvišalis Kyjivo ir, tarkime, Paryžiaus bendradarbiavimas. Tada nereikia tarptautinių institucijų koordinavimo“, – sakė jis.
Buvo užduotas klausimas, kokius karius Prancūzija galėtų siųsti į Ukrainą, jei E. Macronas nuspręs žengti tokį žingsnį.
„Įvairius. Labai gerai, kad šiandien esame pasiruošę priimti įvairaus tipo karius. Tai yra, nuo specialiųjų pajėgų iki inžinerinių padalinių, aptarnaujančių tam tikrą techniką. Absoliučiai visų tipų karius. Mums jų reikia ir sienai apsaugoti, ir stiprinti oro gynybos sistemą. Užnugaryje yra daug objektų, kuriems reikia karinių specialistų. Jei prancūzai atsiųs būtent tokius specialistus, tai reikš, kad mūsų kariai atsilaisvins ir galės dalyvauti kitose prioritetinėse srityse “, – sakė Kuzanas.
Kartu su kariais. Jis pridūrė, kad į Ukrainą su kariais gali būti siunčiama įranga ir ginklai, o tai turėtų sustiprinti tą Ukrainos regioną, kuriame jie bus įsikūrę.
