Kyjivo žlugimas. „Atėjo laikas apie tai kalbėti“ ()
Vakarai turi sustiprinti pagalbą Ukrainai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vakarai turi sustiprinti pagalbą Ukrainai, nes jei ji žlugs, kitas Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino taikinys gali būti Europa – blogiausias scenarijus, kurį jau svarsto daugelis vyriausybių. Apie tai savo medžiagoje „The Times“ rašo Ianas Martinas.
Kyjivo žlugimas. Atėjo laikas apie tai kalbėti. „Liepa, Rusijos kariai yra prie Kyjivo vartų. Prezidentas Zelenskis skubos tvarka per televiziją kartoja savo drąsius žodžius, pirmą kartą pasakytus 2022 m. vasarį, kad jo nereikia išvežti iš Ukrainos. Jam reikia amunicijos, kad pasiliktų kovoti su rusais. Jei tik Vakarai būtų įsiklausę ir nuveikę daugiau, kai drąsūs ukrainiečiai prašė pagalbos, tai galėjo ką nors pakeisti. Kai sąjungininkai ginčijosi, o JAV galiausiai suteikė 60 milijardų JAV dolerių pagalbą, pavasariui virstant vasara, V. Putino kariai pralaužė linijas pietuose ir rytuose. Besitraukiantiems Ukrainos kariams pavyko tik pristabdyti veržimąsi. Rusams artėjant prie sostinės iš Ukrainos išvyko nauja pabėgėlių banga, ieškanti apsaugos nuo nuolatinio bombardavimo“, – galimą scenarijų aprašė jis.
Straipsnio autorius pažymėjo, kad Vakarų politikai dabar svarsto šį „košmarišką scenarijų“. Martinas pridūrė, kad priešingai populiariems įsitikinimams, kad karas Ukrainoje yra amžinas „įšaldytas konfliktas“, fronte vyksta intensyvios kovos ir yra reali rizika, kad Ukrainos pajėgos bus atstumtos.
Tačiau vos prieš metus situacija buvo visiškai kitokia. Daug vilčių buvo dedama į pavasario Ukrainos kontrpuolimą. Tačiau tada, deja, planų įgyvendinti nepavyko.
Labiausiai Ukrainą remiančios vyriausybės akivaizdžiai nerimauja ir svarsto net blogiausius scenarijus. JAV iždo sekretorė Janet Yellen kelis kartus perspėjo, kad Ukrainai stinga pinigų, ragindama Kongresą priimti pagalbos įstatymo projektą, kuris įstrigo dėl įstatymų leidėjų pasipriešinimo.
„Rusijos veržimasis ukrainiečiams akivaizdžiai būtų pražūtingas. Tai taip pat sukeltų sunkių iššūkių Vakarams. Ar sąjungininkai siųstų karius ginti Kyjivo? Prezidentas Macronas aiškiai pajuto pavojų ir bando nukreipti Vakarus ryžtingesnio požiūrio link, kad būtų galimybė siųsti karius į Ukrainą. Kitos šalys, tokios kaip Vokietija, ryžtingai tai atmeta. Kada pagaliau ateis supratimas, kad taika Europos gyventojams gali būti garantuota tik jėga? Kai kris Ukraina ir Putinas ims grasinti Baltijos šalims, Lenkijai, Suomijai, Švedijai ar Norvegijai? Niekas, nenori, kad šis košmariškas scenarijus išsipildytų. Tačiau statymas toks didelis. Turime suprasti siaubingą pralaimėjimo kainą“, – paaiškino Martinas.
Jis pabrėžė, kad pasisako už maksimalią karinę paramą, remdamasis tuo, kad Ukraina turi laimėti. Dalinio ar visiško Kyjivo pralaimėjimo pasekmės būtų katastrofiškos. Tačiau, anot jo, „patogiuose Vakaruose“, toli nuo fronto linijos, vyrauja vienas tingus įprotis – jie svaičioja ir yra nepasirengę nemalonioms staigmenoms.
Rusijos invazija į Ukrainą daugeliui šalių buvo netikėta. Dieną prieš tai JAV ir JK vyriausybės pradėjo viešą kampaniją, kad įspėtų savo sąjungininkus. Mažai kas klausėsi, išskyrus Suomiją, Lenkiją ir Baltijos šalis, kurios žino, ką reiškia gyventi šalia ekspansinės Rusijos.
Žurnalistas taip pat priminė, kad be karinio Ukrainos pralaimėjimo galimi ir kiti scenarijai. Pavyzdžiui, gali įvykti perversmas Rusijoje arba Donaldas Trumpas, laimėjęs JAV rinkimus, bandys pasiekti paliaubas ir norės priversti Ukrainą kapituliuoti.
„Galbūt Ukraina išsilaikys, o Europa susiburs, panaudodama BVP, dešimt kartų didesnį už Rusijos. Turime atitinkamai apsiginkluoti, ruoštis blogiausiam ir geriausiu atveju tikėtis būti maloniai nustebinti“, – apibendrino jis.
