„Sutartis bus pasirašyta per dvi savaites.“ Putinas buvo pasirengęs svarstyti Krymo klausimą (1)
Žurnalistų teigimu, derybų metu abi šalys ir toliau visą parą dirbo prie susitarimo, kurį galėtų pasirašyti Ukrainos ir Rusijos vadovai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
2022 metų pavasarį Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas buvo pasirengęs atidėti Krymo statuso klausimą 15 metų, rašo „Foreign Affairs“.
Straipsnyje teigiama, kad 2022 m. kovo 29 dieną Ukraina ir Rusija pasiekė derybų „lūžį“. Susitikimo metu šalys paskelbė, kad susitarė dėl bendro komunikato. Dokumente buvo nuostata, raginanti abi puses per artimiausius 10–15 metų siekti taikaus ginčo dėl Krymo sprendimo. Prieš tai Maskva niekada nesutiko diskutuoti apie pusiasalio statusą.
„Siūlydamas vesti derybas dėl pusiasalio statuso, Kremlius tyliai pripažino, kad jis Rusijai nepriklauso amžinai“, – rašo leidinys.
Straipsnyje rašoma, kad derybų metu abi šalys ir toliau visą parą dirbo prie susitarimo, kurį turėjo pasirašyti Putinas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Ukraina ir Rusija tarpusavyje aktyviai keitėsi susitarimo projektais.
Anot žurnalistų, jiems į rankas pateko susitarimų, kuriuos Ukraina ir Rusija galėjo sudaryti derybų metu, projektai. Jie išstudijavo du iš šių projektų: vieną – 2022 m. balandžio 12 d., kitą – tų pačių metų balandžio 15 d. Dokumentai daugeliu atžvilgių yra panašūs, tačiau juose yra svarbių skirtumų – ir abu rodo, kad komunikate nebuvo aptarti kai kurie pagrindiniai klausimai.
Pranešama, kad nors balandžio 12-osios projekto juodraštyje buvo aiškiai parašyta, kad valstybės saugumo laiduotojos savarankiškai spręs, ar ateiti į pagalbą Kyjivui užpuolimo prieš Ukrainą atveju, rusai balandžio 15-osios juodraštyje bandė pakoreguoti šį straipsnį, primygtinai reikalaudami, kad tokie veiksmai būtų atliekami tik „remiantis sprendimu, dėl kurio susitarė visos valstybės laiduotojos“.
Žurnalistų teigimu, tai suteiktų veto teisę būsimam užpuolikui. Ukrainiečiai atmetė šią pataisą, reikalaudami pirminės formuluotės.
Be to, projekte yra nemažai straipsnių, kurie Rusijos reikalavimu buvo įtraukti į sutartį, bet kurie nebuvo įtraukti į komunikatą. Jie buvo susiję su klausimais, kuriuos Ukraina atsisakė aptarti. Kalbama apie „fašizmo, nacizmo, neonacizmo ir agresyvaus nacionalizmo“ uždraudimą Ukrainoje.
Žurnalistai manė, kad šiomis nuostatomis buvo siekiama leisti Putinui „išsaugoti veidą“.
Ukrainos kariuomenės dydis
Leidinys rašo, kad dėl Ukrainos kariuomenės dydžio ir struktūros taip pat vyko intensyvios derybos. Balandžio 15 d. šiuo klausimu abi pusės gana stipriai nesutarė. Ukrainiečiai norėjo 250 000 karių kariuomenės, tačiau rusai reikalavo maksimalios 85 000 karių kariuomenės.
Be to, kaip pranešama, Ukraina norėjo 800 tankų, o Rusijos Federacija „leido“ turėti tik 342 tankus. Skirtumas tarp raketų nuotolio buvo dar reikšmingesnis: 280 kilometrų (Ukrainos pozicija) ir tik 40 kilometrų (Rusijos pozicija).
Sienos ir teritorijos klausimai
Žurnalistų teigimu, derybose tyčia buvo vengiama sienų ir teritorijos klausimo. Manoma, kad Putinas ir Zelenskis sumanė šiuos klausimus išspręsti planuojamame viršūnių susitikime.
„Nepaisant šių reikšmingų skirtumų, balandžio 15 dienos projekte daroma prielaida, kad sutartis bus pasirašyta per dvi savaites“, – rašo laikraštis.
