Ukrainos politologas Maksimas Jali apie greitas Maskvos ir Kyjivo derybas

Artimiausi trys mėnesiai Rusijos ir Ukrainos kare gali tapti lemiamais. Net jei taikos nebus, tarp šalių gali įvykti „korėjietiškas“ scenarijus, tai yra, užšaldytas konfliktas, kai dalį šalies ilgam okupuos Rusija. Negalima tvirtinti, kad Ukraina neišvengiamai pralaimės, juk, nepaisant persvaros fronte, Rusijos resursai irgi senka. Kodėl viskas rodo, kad greitai tarp Rusijos ir Ukrainos gali prasidėti derybos, Republic aptarė su politologu tarptautininku, Nacionalinio aviacijos universiteto (Kyjive) Tarptautinių santykių ir strateginių studijų katedros profesoriumi Maksimu Jaliu.

„Generolai stengiasi Zelenskiui sukurti „šiltos vonios“ efektą, ir visa informacija jo nepasiekia“

— Kaip bendrai vertinate dabartinę padėtį fronte?

— Kalbant apie Rusijos pajėgų puolimą Charkivo srityje, tai mūsų žvalgyba apie tai kalbėjo dar likus mėnesiui. Kitas klausimas objektyvios ir subjektyvios priežastys.

Objektyvios — tai, kad nebuvo įmanoma fortifikacinių įrengimų statyti fronto linijoje, nors, sprendžiant iš įvairių šaltinių, tarp kurių ir ukrainietiški, tam tikras laikas buvo pražiopsotas. Apšaudymai vyko. Tačiau tai prasidėjo jau šiemet, bandant juos [įtvirtinimus] statyti. Turint omenyje, kad UGP Charkivo sritį visiškai išlaisvino 2022 metų gale, 2023 metais momentas buvo praleistas. Ir čia mes ne laiku ėmėmės priemonių, neperėmę sėkmingos rusų praktikos, kai jie sukūrė „Surovikino liniją“, dėl ko pernai metų kontrpuolimas laukiamų rezultatų nepasiekė. Juo labiau, kad Ukrainos žurnalistai atliko tyrimą, ir buvo išsiaiškinta, kad čia buvo vagiamos lėšos. Bendrai, nebuvo maksimaliai stengiamasi.

Objektyviems faktoriams galima priskirti ir tai, kad mes lig šiol nepasitraukėme iš minų konvencijos. Rusija jos nepasirašė, kaip ir JAV, o mes esame ribojami. Ir jei ne žinomi apribojimai, rusų kariuomenės susitelkimo vietose galėtume užminuoti su RF besiribojančias teritorijas.

Tačiau, kaip tvirtina karo analitikai, rusų puolimas bet kokiu atveju laukiamų rezultatų nepasieks, nes svarbiausias tokių operacijų faktorius yra aukštumų kontrolė. Ukrainos ir RF siena eina per jas. Rusai nusileido iš aukštumų į papėdes, užėmė tuo dešimt kilometrų Ukrainos teritorijos, tačiau jie apšaudomi ir gerai matomi nuo Ukrainos aukštumų. Ir vos tik UGP turės pakankamai atakos priemonių, rusų kariuomenė bus priversta šias teritorijas palikti, tad šis puolimas svarbesnis kaip viešųjų ryšių akcija, nei karinė.

Kitas klausimas, kad dėl žinomų priežasčių karinė pagalba vėluoja. Rusai tiesiog stengiasi pasinaudoti galimybių langu, atsivėrusiu dėl karinės pagalbos iš JAV vilkinimo. Tačiau bendrai situacija jau stabilizuota. O pareiškimai apie Zaporižės srityje rusų kariuomenės užimtą Rabotynę praktiškai nėra patvirtinami.

Joks strateginis proveržis rusams nešviečia. Taktiniai pasiekimai dėl gerokos gyvos jėgos ir amunicijos persvaros — taip, bet ne daugiau.

Tai yra, pagrindinės šio rusų puolimo Charkivo srityje užduoties — maksimaliai prisiartinti prie Charkivo, kad būtų įmanoma miestą apšaudyti artilerijos ugnimi ir juo labiau, artimiausiais mėnesiais jį apsupti — įvykdymas itin menkai tikėtinas. Tai pagrindinė jų užduotis galimam derėjimuisi. Panaši situacija buvo ir 2015 metais Donecko srityje prie Mariupolio. Ten yra Širokino gyvenvietė. Baigiantis 2014–2015 metų karštajai fazei, dėl šios gyvenvietės rimti mūšiai vyko dėl paprastos priežasties — iš jo buvo galima Mariupolį apšaudyti reaktyvinėmis salvinės ugnies sistemomis. Kai UGP iš ten išstūmė okupantus, buvo panaikinta Mariupolio apšaudymo rizika.

Tad, iš principo Charkivo okupacijos grėsmės, apie ką daugelis kalbėjo ir vis dar kalba, šiuo metu nematau. Rusai tam neturi rezervų. Dabar esminis jų tikslas — maksimaliai sustiprinti savo derybines pozicijas. Paskaitę vakarietišką spaudą, ir ne tik ją, išvysime, kad Ukraina jau lenkiama derėtis s RF. Ir artėjant rugpjūčio galui — rugsėjo pradžiai, šis spaudimas stiprės. Priežastis akivaizdi — prezidento rinkimai JAV. Štai tam rusai savo puolimais ir ruošiasi.

— O kaip tos derybos gali atrodyti, atsižvelgiant į tai, kad paskelbta tarptautinė Putino* paieška, Vakarai, konkrečiai PACE ir Europarlamentas, nepripažįsta jo legitimiu prezidentu, o reiškia, ir jo pavaldinių, kuriuos jis gali pasiųsti deryboms. Ir bendrai, savo laiku Volodymyras Zelenskis pasirašė įsaką, draudžiantį bet kokias derybas su Maskva, kol prezidentauja Putinas. Kaip įveikti tokias kliūtis? Ir dėl ko būtų galima derėtis? Maskva sakys: „Atiduokite mums viską, ką spėjome užkariauti“. O Kyjivas atsakys: „Jūs agresoriai, neteisėtai pažeidėte mūsų šalies suverenitetą, privalote grįžti prie 1991 metų sienų, tad, nieko negausite“. Ir kas toliau?

— Pagalbos Ukrainai vilkinimas, kai tos pačios artilerijos naudojimo persvara išaugo iki santykio 10 su 1, išryškino kelis svarbius momentus.

Pirmas — Ukrainos pramonė, nors absoliučiais skaičiai sviedinių ir raketų gamybą ir gerokai padidino, tačiau, deja, to vis viena negana pasiekti paritetą. Nors, duodamas interviu, Zelenskis neseniai ir pareiškė, kad sviedinių bado nebėra. Tačiau tai pasakytina ne apie visą susidūrimo liniją, o tik, kaip pripažįsta ten esantys kariškiai, apie atskiras atkarpas. Deja, generolai stengiasi sukurti Zelenskiui „šiltos vonios efektą“, ir ne visa informacija jį pasiekia. Ypatingai, negatyvi.

Antras — Vakarų pramonė nepajėgs gaminti būtino šaudmenų kiekio UGP poreikiams nei šiais, nei kitais metais.

Čekijos pareiškimai apie neva rastus 800 tūkst. sviedinių Ukrainai ir artimiausiu metu pristatysimus pirmus 300 tūkst., nepasitvirtina. Jau skamba pareiškimai, kad pirmoje partijoje jų bus tik 180 tūkst. O kai informacija apie Čekijos rastus sviedinius tapo vieša, kainos iš karto pakilo, kaip rinkoje įprastai ir vyksta. Todėl jau surinktų ES šalių lėšų neužtenka. Su šiuo faktoriumi susijusios ir rusų puolimo operacijos. Jie stengiasi spėti užimti kuo didesnes teritorijas lig tol, kol visa jėga pradės veikti Vakarų karinė pagalba.

Atsižvelgiant į tai, būtina atsiminti: pagrindinis faktorius, galintis paveikti karo eigą — prezidento rinkimai JAV. Ir kaip rodo naujausios apklausos vadinamosiose „svyruojančiose“ valstijose, šiuo metu rinkimus laimėtų Trumpas. Jei ši tendencija išliks, tai spaudimas Ukrainos vadovybei stiprės, kad Bidenas galėtų prieš rinkimus pademonstruoti bet kokią sėkmę tarptautinėje arenoje. Tai ypač aktualu po amerikiečių pajėgų pasitraukimo iš Afganistano ir Izraelio karinės operacijos užtęsimo Gazos sektoriuje, kuri nelabai populiari tarp Bideno rinkėjų dėl didelių civilių aukų.

Tiesiog šiaip dovanoti taikdario laurų Trumpui, jau pareiškusiam apie savo karo nutraukimo planą ir tikslų pasiekimą net be prezidento įgaliojimų. Ir jis turi svertus paveikti Ukrainos pusę.

Ekspertų vertinimu, pareikšta 61 mlrd. dolerių pagalba — ne visa karinė ir, suprantama, bus gaunam ne iš karto. Taigi, Bideno administracija gali spausti Zelenskį.

Savo ruožtu, Rusija turi partnerius, kurie tiekia jai amuniciją ir ginkluotę. Vakarų spauda, pateikdama šaltinius žvalgyboje, teigia, kad Šiaurės Korėja jau patiekė Rusijai tris milijonus sviedinių. Palyginimui: visos šalys Ukrainai iš pažadėto milijono sugebėjo patiekti vos 600 tūkstančių. Be to, KLDR tiekia Rusijai balistines raketas, kokios jau naudotos raketų atakose prieš Charkivą ir kitus Ukrainos miestus. Iranas tiekia dronus. Artilerija šiame kare, kartu su raketomis, aviacija ir dronais, vaidina esminį vaidmenį. Ir, deja, Ukraina FPV dronais šių ginklų tiekimo negali nutraukti. Visų pirma, jų veikimo spindulys ribotas. Antra, rusų pusė išmoko juos slopinti radioelektroninės kovos (REK) priemonėmis, numušinėti ir HIMARS, ir didelio tikslumo Excalibur sviedinius.

O mūsų partnerių žadėti F-16 vis dar nepapildė UGP ginkluotės. O juk pirmuosius iš jų Danija turėjo perduoti dar iki praėjusių metų galo. Kaip parodė pernai metų UGP kontrpuolimas, atakuoti be palaikymo iš oro, švelniai tariant, netikslinga. Be to, aviacija gali būti panaudota kaip oro gynybos elementas per raketų atakas. Ir mums jų itin trūksta.

Be to, pažymėtina, kad JAV tam tikra prasme sulaiko Ukrainos karinį potencialą, neleisdami jai savo raketomis atakuoti Rusijos teritorijos. Jei tokio draudimo nebūtų, tai mes tikriausiai nebūtume leidę įvykti puolimui Charkivo srityje. Tai atėmė iš mūsų galimybę užkardyti šį smūgį, išankstiniais smūgiais atakuojant kariuomenės ir technikos sankaupas.

UGMVŽV vadovo K. Budanovo duomenimis, svarbiausios rusų puolamosios operacijos dar priešakyje, birželį, jos gali užkliudyti Sumų sritį.

Tai gali smarkiai paveikti nuotaikas Ukrainoje. Jei pažvelgsime į tendencijas, tai dar prieš metus daugiau, nei 80％ Ukrainos piliečių buvo kategoriškai nusiteikę prieš patį derybų su Rusija pradėjimą kitomis sąlygomis, nei vadinama Zelenskio formulė. Tačiau dabar matome, kad nuotaikos keičiasi: derybų šalininkų daugėja ir atliktų sociologinių apklausų duomenimis, šis skaičius negatyvių fronto naujienų fone auga. Jų kol kas vis dar mažiau, nei pusė, tačiau jeigu reikalai ir toliau klostysis taip, kaip dabar, tai jų, savaime aišku, padaugės, nekalbant jau apie mobilizacijos klausimus.

Taigi, JAV ir nemaža dalis mūsų partnerių europiečių stengiasi palenkti Ukrainą deryboms iki JAV prezidento rinkimų. Viskas priklausys nuo tuometinės situacijos fronte, neseniai sugriežtintos mobilizacijos sėkmės, ir žmonių bei ginkluotės deficito kompensavimo.

Kaip parodė daugiau nei du metai karo, Ukrainos visuomenė daug jautresnė žmonių netektims. Ir žuvusių fronte vis daugėja, laukti rezultatai nebuvo pasiekti taip pat ir dėl pernelyg aukštų lūkesių.

Atitinkamai, Ukrainos visuomenės psichologinė būsena sudėtinga, ypač neguodžiančių fronto naujienų fone. Natūralu, Kremlius silpnumą jaučia ir jo apetitas auga.

Tačiau kaip procesas vystysis toliau, dar niekas nežino. JAV pagalbos paketas buvo skirtas dar ir dėl to, kad Rusija neprasiveržtų per Ukrainos pozicijas ir nepasiektų esminių laimėjimų prieš UGP, o Ukrainos derybinės pozicijos būtų geresnės. Tad, mano nuomone, derybų rugpjūtį — rugsėjį tikimybė ganėtinai didelė. Tačiau tai dar nereiškia, kad jos baigsis taika.

— Tai yra, Zelenskiui ir jo komandai teks peržengti save ir savo principus?

— Zelenskis puikiai supranta, kad toks scenarijus reiškia jam jeigu ne politinę mirtį, tai bent jau mažų mažiausiai kvestionuoja jo perrinkimo galimybę jau po konflikto įšaldymo. Pabrėšiu, kad apie taikos susitarimo tarp Ukrainos ir Rusijos pasirašymą apžvelgiamoje ateityje negali būti nė kalbos.

Neseniai baigėsi pirma Zelenskio, kaip išrinkto prezidento, kadencija, dabar jis Ukrainos prezidento pareigas eina, vadovaudamasis rinkimų įstatymu, kuris nurodo, kad šalyje rinkimai negali vykti, kol veikia karinė padėtis. Nuo jo inauguracijos praėjo penki metai, Peržiūrėjau jo pasirodymo įrašą. Ir tuomet jo duoti pažadai, švelniai tariant, rimtai skiriasi nuo to, kas vyksta dabar. Dėl to man regis itin mažai tikėtina, kad Ukrainos vadovybė tokioms deryboms ryžtųsi savanoriškai, be dviejų faktorių: stipraus svarbiausių partnerių spaudimo ir dar didesnio padėties fronte pablogėjimo, smarkaus priešo armijos proveržio ir naujų teritorijų užgrobimo. Kol Ukrainos visuomenės didžioji dalis nėra pasirengusi palaikyti derybų proceso pradžios, Zelenskis, savaime suprantama, to nedarys. Tai jam bus argumentu jų nepradėti. Tačiau ir šio klausimo situacija, kaip jau minėjau, kinta.

Kalbant apie jūsų paminėtą įsaką, tai jame draudžiamos derybos tik konkrečiai su Putinu. Bet tai nereiškia, kad negalima derėtis su kitais RF valdininkais. Ir dar, gali būti kalbama ne apie taiką kaip tokią, o apie konflikto ir kovos veiksmų pristabdymą pagal vadinamą korėjietišką variantą — be taikos sutarties pasirašymo. Tačiau, pabrėšiu, netgi tokiam variantui būtinas abiejų pusių pasirengimas, o kol kas nė viena pusė pasirengusi nėra, nes nė viena, nei kita savo tikslų nepasiekė.

Dar vienas svarbus momentas — ar sugebės Bideno administracija rasti svarių argumentų priversiančių Putiną priimti kokius nors kompromisus iki pasibaigiant JAV prezidento rinkimams? Turi būti pristatytas variantas, atrodysiantis pergale ir Ukrainai, ir Rusijai, ir JAV.

„Mes praradome laiką, ir čia kalba netgi ne apie paskutinius du metus, o mažiausiai apie du dešimtmečius“

Tęsinys kitame puslapyje: