Ukraina – kaip bandymų aikštelė. Ką daro Suomija ()
Ukrainos sąjungininkai šalies gynybai perduoda labai daug ginklų. Ukraina dabar naudoja milžinišką daugybę skirtingų ginkluotės sistemų ir kada nors pasibaigus karui tai reikės keisti, nes tokia ginklų įvairovė bus labai brangi logistikos prasme. Tačiau kol kas karas Ukrainoje yra tarsi universitetas gynybos pramonei.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vakarų ginkluotės gamintojai gali stebėti, ar jų ginklai Ukrainoje pasirodo geriau, ar prasčiau nei kitų gamintojų. Jie taip pat gali tikro mūšio sąlygomis išbandyti kai kurias naujas technologijas. Ar bent jau sužinoti savo produktų silpnąsias vietas. Jau dabar aišku, kad karas Ukrainoje turės didžiulę įtaką ateities ginklų pramonei. Tai, kad 200 tūkstančių dolerių vertės raketa gali sunaikinti tanką, nėra tokia jau didelė staigmena. Bet karas Ukrainoje parodė, kad tankus labai gerai naikina ir kažkur rūsiuose iš pigiausių dalių surinkti dronai.
Tai, kad Ukraina yra bandymų aikštelė naujoms ginklų sistemoms, nėra paslaptis. Na, pats šis faktas nėra paslaptis, bet tų bandymų objektai, užduotys ir rezultatai, žinoma, slepiami. Štai Jungtinė Karalystė planuoja Ukrainoje išbandyti lazerinės oro gynybos sistemos „DragonFire“ prototipus. Net ir amerikietiškos HIMARS paleidžiamos bombos GLSDB, nors techniškai nėra prototipinės, yra visai naujos. Ukraina yra vienintelė amerikeitiškų GLSDB naudotoja – JAV pajėgos jų neturi. Dabar ir Suomija atskleidė, kad Ukrainą remia ne tik iš sandėlių traukiama ginkluote, bet ir visai naujomis technologijomis.
Suomijos Gynybos pajėgų štabo vado pavaduotojas ginkluotei ir logistikai generolas leitenantas Mikko Heiskanenas atskleidė, kad Suomija Ukrainai perdavė ir visai šviežių inovacijų. „Nesileisdamas į smulkmenas galiu pasakyti, kad tokiu būdu buvo išbandytos net pačios naujausios, net kūrimo stadijos visiškai nepraėjusios suomių inovacijos“, – teigė Heiskanenas. Jis patvirtino, kad kol kas suomių ginklai pasirodo gerai ir matomas didesnių jų poreikis.
Suomija turi gana stiprią ginkluotės pramonę. NATO nare ji tapo tik 2023 metais ir nuosavos gynybos pramonės auginimą nuo seno laikė nacionalinio saugumo prioritetu. Gaila, bet, matyt, apie Ukrainoje išbandytas suomių inovacijas sužinosime tik karui pasibaigus.
Ukrainoje skraido ir visai nauji žvalgybiniai dronai, ten išbandomi visai nauji priešdroiniai ginklai, raketos.