„Pusiau komos būsenoje.“ Kas nutiko JAV ginklų gamintojams (6)
Gynybos įmonėms reikia „pagrįsto pagrindo“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kol diktatūros visame pasaulyje kelia galvas, JAV ginklų gamintojai vis dar sėdi nepakankamo finansavimo „duobėje“, kaip ir pastaruosius dešimtmečius.
Nepaisant taikos eros pabaigos ir naujų ginklavimosi lenktynių pradžios, JAV gynybos pramonė vis dar yra pusiau komos būsenoje, nes trūksta vyriausybės sutarčių. Apie tai rašo „The Economist“.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą Europos šalys pradėjo didinti išlaidas savo gynybai, kuriai po Šaltojo karo dešimtmečius nebuvo skiriama pakankamai lėšų. Nemaža šių pinigų dalis bus perduota Amerikos įmonėms tiesiogiai arba Europos įmonėms kaip subrangovėms.
|
Tačiau ekonomistai atkreipia dėmesį į ne itin gerą Amerikos gynybos įmonių tendenciją. Nors jų Europos kolegų akcijos dėl šių užsakymų kyla dešimtimis procentų per metus, Amerikos ginklų gamintojų akcijos auga net lėčiau nei akcijų rinka apskritai.
Amerikos gynybos pramonė per pastaruosius dešimtmečius taip nutolo nuo sausumos ginklų gamybos, kad prireiks metų, kol vėl bus atkurta visa tiekimo grandinė. Ir tik tada, jei vyriausybė užtikrins nuolatinius didelius tokių ginklų užsakymus.
Kaip aiškina „BAE Systems“ vadovas Charlesas Woodburnas, gynybos įmonėms reikia „pagrįsto pagrindo, kad verslas veiktų“. Ir šis verslo atvejis Europoje dabar aiškesnis nei Amerikoje. Prieš metus BAE sudarė sutartį dėl artilerijos sviedinių tiekimo JK armijai. Praėjusį mėnesį bendrovė „Rheinmetall“ iš Vokietijos vyriausybės laimėjo šaudmenų tiekimo sutartį, kurios vertė siekia iki 8,5 mlrd. eurų.
Tuo tarpu milžiniškas Amerikos karinis biudžetas vos auga, nes jį riboja daugybė įstatyminių bazių. Pavyzdžiui, praėjusiais metais „Lockheed“ pardavimai, palyginti su 2021 m., nominaliąja verte išaugo vos 0,8%, o įvertinus infliaciją sumažėjo gal septintadaliu.
Dėl modelio, pagal kurį JAV bendrovės teikia pasiūlymus po vyriausybės kvietimo kurti ginklų sistemas, reikalaujama, kad iš jų būtų imamas mokestis ir kyla išlaidų viršijimo rizika. Dėl šios priežasties orlaivius gaminančios „Northrop“ ir „Boeing“ korporacijos prarado milijardus dolerių. Štai kodėl „Lockheed“ vadovai sausį paskelbė, kad nebenori konkuruoti dėl naujų gynybos kontraktų.
Kita JAV gynybos gigantų nesėkmių priežastis buvo galingų konkurentų atsiradimas mažų startuolių pavidalu, galinčių Pentagonui pasiūlyti pigius ir lanksčius nepilotuojamų sistemų sprendimus slaptų technologijų ir panašių srityse.
