|
Visi šio ciklo įrašai |
|
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
— Atvirai apie tai niekas nekalba, tačiau ekspertų bendruomenėje sutariama, kaip vyksta komanda suduoti branduolinį. Prezidentą visada lydi Generalinio štabo karininkų grupė, atsakinga už portatyvinę valdymo sistemą – „branduolinį lagaminėlį“. Per „branduolinį lagaminėlį“ prezidentas gali perduoti koduotą branduolinio ginklo atblokavimo signalą ir tuo pačiu leisti jį panaudoti. Tokį pat įrenginį tikrai turi gynybos ministras. Trečio egzistavimas pas Generalinio štabo pirmininką ginčijimas, gali būti, jo funkcijos susilieja su Generalinio štabo BG panaudojimo sankcionavimo funkcijomis. Šis signalas patenka Generalinio štabo vadovybei, kuri sankcionuoja BG panaudojimą konkrečiu Strateginės paskirties raketinių pajėgų (SPRP) komandiniu punktu. Faktiškai Rusijos branduolinio smūgio galimybė įgyvendinama, jeigu koduotas signalas patenka iš visų įrenginių. Toliau — iš vadovybės iki konkretaus karininko, atsakingo už faktinį paleidimą. Grandinė bus dar ilgesnė, jeigu kalbama apie taktinio BG (TBG) panaudojimą. Ten atsiranda branduolinių užtaisų saugojimu ir transportavimu užsiimančios tarnybos. Taip pat svarbu suprasti, kad jeigu prezidentas ir Gynybos ministerija neprieinami, su jais nėra ryšio, Generalinio štabo vadas visai savarankiškai gali nuspręsti priimti sprendimą paleisti branduolinį užtaisą. Tai yra, svarbios grandies nebuvimas paleisti branduolinį užtaisą nekliudo.
— Ką tuo momentu mato stebintys situaciją JAV, Kinijoje, Anglijoje ir kituose branduolinių valstybių centruose? Kokia jų veiksmų grandinė?
— JAV atveju bus taip. Tarpkontinentinių balistinių raketų paleidimą iš pradžių užfiksuos ankstyvojo įspėjimo palydovai, o po minutės – antžeminiai radarai. Ši informacija bus nukreipiama į Šiaurės Amerikos oro ir kosmoso gynybos vadavietę (NORAD) Kolorade ir į Nacionalinį karinį komandinį centrą Pentagone. Amerikiečiai prognozuoja, kad raketų skriejimo iš Rusijos iki JAV laikas — apie trisdešimt minučių. Per aštuonias minutes JAV prezidentas gauna pranešimą apie tai ir apsvarsto atsako variantus su savo patarėjais: gynybos ministru, patarėju nacionalinio saugumo klausimais ir kitais. Sprendimui priimti duodamos šešios minutės.
Toliau per savo portatyvinę sistemą jis įveda specialius kodus, kurie perduoda signalą apie BG panaudojimo karinei vadovybei. Prezidentas specialiuoju ryšiu su kariškiais gali nuspręsti, kokias pajėgas geriau panaudoti: povandeninius laivus, sausumos raketas ar bombonešius. Kalbant apie nestrateginius arba taktinius BG (sąvokos tapačios), tai jų branduoliniai užtaisai kaip ir anksčiau laikomi specialiuose sandėliuose visoje Rusijoje. Juos nuolat stebi JAV ir kitų šalių kariniai ir žvalgybos palydovai. Ginklus būtina išvežti iš sandėlių, taigi, padaliniai turi būti pervesti į atitinkamą parengtį. Sausumos kariuomenė turės gauti apsauginę įrangą ir veikimo branduolinėje aplinkoje instrukcijas. Šioje sferoje nieko slapto nėra, o tai reiškia, amerikiečių žvalgyba tai išvys.
— Kokia tikimybė, kad Putino įsakymas kurioje nors grandyje nebus įvykdytas? Kas tada nutiktų?
— Tai klausimas iš psichologijos srities. Ar gali būti karininkų, galinčių nuspręsti nepaklusti įsakymui panaudoti branduolinį ginklą? Manau, taip. Pavyzdžiui, Karibų krizės istorijoje buvo atvejų, kai sovietų karininkas, vadovaudamasis žiniomis ir sveiku protu, nesutikdavo su sprendimu pakeisti branduolinį smūgį. Kaip tai bus šiuolaikinėje Rusijoje, nesiimu spėlioti.
— Ar dabartiniame pasaulyje yra jėga, galinti nutraukti užslinkusią branduolinę grėsmę? Ar įmanoma būtų neleisti jai įvykti? Kokios priemonės, jūsų nuomone, nebuvo savo laiku pritaikytos?
— Kaip sako teoretikai — demokratijos nekariauja tarpusavyje. Jeigu Rusija vystytųsi demokratiniu keliu, ji NATO ir JAV nelaikytų grėsme, o tai reiškia, nebūtų priežasties konfrontacijai ir karui. Kaip NATO nekėlė baimės Švedijai ir Suomijai, kaip Vokietijos nebijo NATO nepriklausanti Austrija, o Didžiosios Britanijos — Airija.
— Ar branduolinės raketos turi galiojimo laiką, koks jis? Kiek Rusijos raketų galiojimo laikas jau baigėsi, ir kas bus, jeigu tokia būtų paleista?
— Pavyzdžiui, raketų „Voevoda“ (pagal NATO nomenklatūrą „Satana“) garantinis laikas buvo 15 metų. Bet nuo tada terminas buvo kelis kartus pratęstas, paskutinį kartą — iki 2026-ųjų. 40 metų eksploatacijos — labai daug, ir tokios raketos efektyvumas gali kelti abejones. Raketos varikliai gali bet kuriuo skrydžio momentu sugesti, raketos gali nestartuoti, nepakilti iki nurodyto aukščio, nepriskirti iki taikinio ar nuo jo nukrypti. Nepaisant to, kad prieš pratęsiant eksploatacijos laiką, raketos periodiškai paleidžiamos, šimtaprocentinės garantijos, kad kovinio paleidimo atveju jos skrydžio užduotį atliks, nėra. Tačiau dešimtmečiais matuojami raketų eksploatavimo terminai — pasaulinė praktika.
Tas pats pasakytina ir apie branduolinius užtaisus: jų garantinis terminas, priklausomai nuo įrenginio, gali būti maždaug nuo 10 iki 40 metų. Tačiau jų izotopinė sudėtis nuo pagaminimo momento nuolat degraduoja. Tai yra, garantinio termino laikotarpiu garantuojama tam tikra užtaiso galia. Terminui pasibaigus, užtaisai gamykloje išardomi ir vėl surenkami, pakeičiant jų įdarą. Koks senų branduolinių užtaisų efektyvumas, neaišku, jie gali nesuveikti, arba jų galia gali būti gerokai mažesnė, nei projektuojama.
— Putinas ne kartą gąsdino Ukrainos teritorijoje panaudosiąs taktinį BG. Žvelgiant praktiškai, tam reikės iš jos teritorijos išvesti rusų kariuomenę? Ir kas bus su rusakalbiais Ukrainos gyventojais, kuriuos Maskva atėjo „vaduoti“?
— Branduolinio ginklo naudojimas karinių veiksmų vykdyti nekliudo. Bent jau Rusijos oro desanto pajėgos turi būti apmokomos veikti masinio naikinimo ginklo panaudojimo sąlygomis, naudoti apsaugos priemones, atlikti dezaktyvaciją ir mokėti suteikti pirminę pagalbą, paveikus radioaktyvioms medžiagoms. Nesu tikras, kad taip vyksta dabar, tačiau sovietiniai oro desanto daliniai buvo mokomi, kaip apeiti TBR smūgio pasekmes arba pasinaudoti jo rezultatais. Panašius mokymus gali atlikti ir kiti kariniai daliniai, ir, atitinkamai, gauti apsaugos priemones. Tačiau, kad ir kokios apsaugos priemonės, radiacija stipresnė, tai yra ir kariai, ir civiliai būtinai nukentės, tiesiog skirsis poveikio laipsnis. Branduolinis ginklas gali būti panaudotas ir atitraukiant kariuomenę.
— Ar taktinis branduolinis ginklas — iš tiesų yra frontą pralaužti galintis ginklas? Jis buvo bandomas? Kas bus, jeigu jį panaudoti, tarkime, kur nors prie Časovo Jaro?
— Galima pateikti 1954 metų mokymų Tocko poligone pavyzdį. Tuomet kaip tik buvo bandomas ТBG panaudojimas pralaužti parengtą priešininko gynybą.
Naudojant ТBG, įvairiomis radioaktyvaus spinduliavimo dozėmis bus užkrėsti tūkstančiai žmonių. Nuo tokio poveikio dešimtmečius kentės šalia sprogimo epicentro buvę žmonės. ТBG galia gali būti labai įvairi, nuo šimtų tonų iki ~300 kilotonų TNT ekvivalento. Pavyzdžiui, Hirošima buvo sugriauta vos 16 kilotonų galios bomba. Tad, taktinis branduolinis ginklas — ne maža bomba, tai milžiniška jėga, galinti sunaikinti didžiules teritorijas, pastatus ir gyvą jėgą.
— Ar realiai egzistuoja „naujais fizikos principais“ pagrįstas Rusijos ginklas, apie kurį kalba Putinas? Ar yra jo panaudojimo ir efektyvumo požymių ir įrodymų? Ar gal tai ne daugiau, nei garsios viešųjų ryšių akcijos, kurioms pasaulio bendruomenė nepasiduoda?
— Nauji fizikos principai nereiškia, kad kuriama kažkas stebuklingo ir superefektyvaus. Štai anksčiau buvo naujovė — mažo pastebimumo technologija, skirta sumažinti pastebimumą infraraudonajame, radiolokaciniame ir kituose aptikimo spektruose. Visi ėmė ją naudoti, tačiau kovos veiksmų kardinaliai dėl nepasikeitė. Tas pats ir su naujais fizikos principais pagrįstais ginklais.
Naujų fizikos principų ginklai — tai lazerinis, elektromagnetinis, radiodažninis, dalelių spindulio ginklas, nukreiptos energijos ginklas, kinetinis ginklas, o taip pat valdymo sistemos su dirbtiniu intelektu ir robotizuoti kompleksai. Spėjama, kad nauja Rusijos valstybės ginklavimosi programa bus nukreipta kurti tokią ginkluotę. Tai yra, pagrindiniai pasiekimai dar tik priešaky. Taip, tai gali būti technologinės naujienos, tačiau tai nereiškia, kad jų pagrindu kursiantys ginklus rytoj laimės bet kurį karą. Tuo labiau, kad tuo užsiima ne vien. Pavyzdžiui, kaip tokia ginkluotė buvo reklamuojamas kompleksas „Peresvet“. Kaip teikia kūrėjai, jis lazeriniu apakina palydovus. Dabar jis naudojamas apsaugoti SPRP. Tačiau realus jo efektyvumas neaiškus.
— Ar galima tvirtinti, kad Rusija geba sukurti Putino paskelbtą ginkluotę, kaip bepilotė branduolinė supertorpeda „Poseidon“ ir tarpkontinentinė globalios pasiekties sparnuotoji raketa „Burevestnik“, o taip pat sukurti naujausią mažo pastebimumo bombonešį „PAK DA“ ir atnaujinti sovietinio „Tu-160“ gamybą? Ar tam yra techninių galimybių?
— Nieko supernaujo Rusijai sukurti nepavyksta, išvardintieji išreklamuoti projektai nesukurti ir artimiausiu metu sukurti nebus. „Burevestnik“ ir „Poseidon“ susiduria su tuo, kad techniškai neįmanoma sukurti reikiamų charakteristikų ginkluotės. Be to, kariaujant su Ukraina, visos jėgos ir resursai buvo mesti kitai ginkluotei. Prioritetai pasikeitė. O ir bendrai tai buvo projektai, nukreipti kurti naujas grėsmes Vakarams, siekiant stipresnės pozicijos derybose. „Turime susitarimais nekontroliuojamos ginkluotės, esame pasirengę svarstyti jų kontrolę mainais į Europoje dislokuotos JAV PRG ir TBG klausimų sprendimą“.
O strateginiams bombonešiams gaminti trūksta techninės bazės ir kadrų. Pavyzdžiui, rusiškuose kariniuose lėktuvuose avionika buvo užsienietiška, iš užsienio buvo tiekiama ir dauguma aukštų technologijų medžiagų. Rusiški ar net kiniški analogai nepakankamai kokybiški. Rusija, žinoma, gali sukurti ir sukonstruoti karinius lėktuvus, tačiau tai truks ilgai ir nebus aukščiausios kokybės.
— Ar yra kokie nors Rusijos branduolinės triados būsenos vertinimai, kiek ji stabili, ar iš tiesų „Jars“, „Sarmat“ ir „Bulava“ efektyviai atnaujino šią branduolinę triadą?
— Rusija beveik atnaujino savo triados raketinius kompleksus, tai yra, pakeitė sovietinės gamybos raketas rusiškomis: tai „Topol-M“, „Jars“, „Bulava“, „Sarmat“, sparnuotosios raketos „Ch-555“, „Ch-101“ ir „Ch-BD“. Formaliai tai yra Rusijos sėkmė. Tačiau „Bulava“ ilgai rodė kūrimo ir bandymo problemas, ir pasibaigus eksploatacijos laikui, jos pagrindu nauja raketa nebus kuriama, kaip kad įprasta karinėje pramonėje. Su „Sarmat“ atliktas vos vienas sėkmingas bandymas, o ją formaliai jau priėmė ginkluotei. Keli kiti jos bandymai nebuvo sėkmingi. Lėktuve bazuojamų sparnuotųjų raketų su įprastiniu užtaisu naudojimas kare Ukrainoje irgi liudija apie galimą jų atsisakymą. Tai yra, faktinis jų efektyvumas ir gebėjimas pasiekti taikinius gali būti kelti klausimus.
Be to, Rusija lig šiol naudoja sovietinius branduolinio ginklo nešėjus: lėktuvus „Tu-95MS“, „Tu-160“, projekto „Delfin“ povandeninius laivus, šachtinį raketų kompleksą „UR-100N UTTCh“. Čia nieko keisto, ne viską įmanoma pakeisti iš karto, tačiau jų efektyvumas gali neatitikti šiuolaikinių armijos reikalavimų.
— Daugelis ekspertų, politologų sutaria, kad Vladimiras Putinas branduoliniam smūgiui visgi nesiryš, nes tai reikš jo paties egzistavimo pabaigą. Jūs irgi taip manote? Sprendžiant iš visko, jis iš tiesų bijo dėl savo gyvybės, ką rodo, pavyzdžiui, jo naudotos saugumo priemonės kovido pandemijos metu.
— Galvoju, duoti branduolinio smūgio įsakymą psichologiškai Putinas pasirengęs. Kitas klausimas, kad visai nematau, kad branduolinio smūgio klausimas būtų iškilęs. Aš galvoju, kad Putinas irgi nemato. Tam nėra nei karinių, nei politinių priežasčių. Dabar mes tame taške. Netgi abstraktus branduolinis smūgis nieko nekeičia. Vienu branduoliniu smūgiu karo Ukrainoje laimėti nepavyks, o atsakas gali suteikti gerokai daugiau nemalonumų. Juo labiau, kad, kaip jau minėjau, iki branduolinio smūgio Putinas turi dar daug kitų branduolinių žingsnių.
republic.ru
* Vladimiras Putinas Tarptautinio baudžiamojo teismo kaltinamas nusikaltimais žmonijai. Išduotas jo arešto orderis.
2023 metų spalio 13 d., Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) priėmė rezoliuciją, pripažįstančią Rusijos Federacijos vadovą Vladimirą Putiną diktatoriumi.