„Daugpilį mes ginsime.“ Puolama Latvija ir Estija. Į pagalbą metama Lietuvos kariuomenė ()
Kartu su JAV, Vokietija ir Lenkija Lietuva parengė išsamų scenarijų rinkinį, kas nutiktų, jei Rusija nuspręstų pulti Baltijos šalis.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kaip vienas iš šio plano punktų, įtraukta ir Daugpilio (Latvija) gynyba – lietuviai yra sakę, kad padės apsaugoti miestą visomis jėgomis.
„Prasidėjus karui su Rusija, Lietuva kausis Latvijos pietryčiuose, Daugpilio miesto ašyje“.
Atliekant Lietuvos gynybos pajėgų tyrimą, imituojamos kelios situacijos, padedančios prognozuoti karinio konflikto baigtį.
Pagal vieną iš jų, 2027 metais Rusija puola Lietuvą. Simuliacijos metu skaičiuojama, kaip Lietuvai pavyksta atremti puolimą, atsižvelgiant į visas šiuo metu žinomas to laikotarpio sąlygas, įskaitant ir tai, kad Lietuvoje yra dislokuota vokiečių brigada.
Simuliacijos metu buvo prognozuojamas Baltijos šalių apsupimas. Siekiant apriboti spaudimą iš rytų, Estijos ir Rusijos pasienio miestas Narva ir Narvos upės ašis vaidintų itin svarbų vaidmenį ginant Estijos teritoriją. Estija taip pat turėtų gintis nuo atakų iš Pskovo, esančio mažiau nei 100 kilometrų nuo Estijos, netoli Pskovo ežero ir Estijos sienos.
Nestabdant rusų pajėgų, Latgala (Latvijos regionas) būtų užimta. Vykdydamas „naujos kartos karą“, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė Bendrajai žvalgybos tarnybai (GRU) parengti planus, kaip Latgalį paversti „Baltijos Donbasu“.
|
Daugpilis, kaip antras pagal dydį Latvijos miestas, yra Latgalos regiono administracinis centras. Daugpilio ašis yra gyvybiškai svarbi, kad Rusijos pajėgos neišplistų toli į Latviją ar Lietuvą, todėl Rusijai įsiveržus, Lietuvai taip pat tektų ginti šią teritoriją, pagal tyrimo scenarijų.
„Lietuva turi kovoti Latvijos pietryčiuose, Daugpilio ašyje, nes Dauguvos upės linijos gynyba yra būtina norint sutrukdyti pagrindinei Rusijos operatyvinei atakai“, – sakoma tyrimo pristatyme.
Studijoje imituojamos kelios situacijos, padedančios prognozuoti karinio konflikto baigtį Lietuvoje.
Pirmas scenarijus
Lietuva ginasi turimais pajėgumais. Trūksta gynybinės galios, prognozuojama, kad ji nepajėgtų apsaugoti didžiausių miestų – Vilniaus ir Kauno. Prognozuojama, kad pirmosiomis karo dienomis priešo pajėgos iš Baltarusijos pajudės į Vilnių. Puolimas link Vilnių užtruktų apie penkias dienas, o šeštą dieną Vilnius būtų apsuptas. Nors sostinė laikytųsi, Rusijos armija (palaikoma Baltarusijos) judėtų Kauno link.
Tuo metu iš Latvijos į vakarus ir pietvakarius veržtųsi nesustabdoma Rusijos armija, užimdama šiaurės rytinę Lietuvos dalį, o iš Karaliaučiaus priešas veržtųsi į rytus, paskui į pietryčius per Suvalkiją pasitikti diviziją iš Baltarusijos. Prognozuojama, kad 2027 metais Karaliaučiuje atsiras armijos dydžio karinis dalinys (-iai).
Kaip nurodyta studijoje, kilus karui Vilniuje, greičiausiai būtų organizuojami išpuoliai ir Kaune, ne tik prieš karinę, bet ir civilinę infrastruktūrą. Prognozuojama, kad per 10 dienų Rusijos kariai apguls Vilnių ir priartės prie Kauno.
„De facto pagal šį scenarijų einame pralaimėjimo kelyje“, – sako atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis.
Tęsinys kitame puslapyje:
Skaičiuojama, kad per 10 invazijos į Lietuvą dienų Lietuvos pajėgos netektų 17 tankų, 145 šarvuotų/pėstininkų kovos mašinų, 17 artilerijos pabūklų ir 3650 karių. Priešo nuostoliai ryškesni – šios operacijos metu okupantai netektų 411 tankų, 1019 šarvuotų/pėstininkų kovinių mašinų, 254 artilerijos pabūklus ir 11420 karių. Nors Lietuvos nuostoliai mažesni, tačiau turimais ištekliais Lietuva nepajėgtų apginti savo didžiųjų miestų.
Antrasis scenarijus
Antrasis scenarijus yra optimistiškesnis. 2027 metais Lietuva yra įtvirtinta ir turi daug daugiau ginklų: karinių sraigtasparnių „Apache“, dar daugiau HIMARS baterijų ir kt.
Prognozuojama, kad dieną prieš įsiveržimą Rusijos armijos pajėgos pradės judėti į vakarus link Daugpilio. Tuo metu pasienyje prie Vilniaus dislokuotas Baltarusijos pajėgų 20-asis korpusas.
Kitas priešo ešelonas yra prie Baltarusijos sienos su Lietuva ir Latvija, Minsko apylinkėse.
1 karo diena. Rusijos specialiųjų operacijų pajėgos atvyksta į Estiją, Saremos ir Hyjumos salas. Rusijos armija veržiasi iš rytų ir įžengia į Daugpilį. Lietuvos kariuomenė su dislokuota vokiečių brigada į tai atsako artilerijos ugnimi ir mechanizuotųjų pajėgų veiksmais. Tą pačią dieną Baltarusijos kariuomenė puola Vilniaus gynybines pajėgas. Rusijos remiama Baltarusija atlieka tolimus smūgius ir juda į šiaurės vakarus, tai yra Vilniaus kryptimi. Lietuva puolama artilerijos smūgiais iš Karaliaučiaus. Lietuva į juos atsako M270 MLRS arba HIMARS.
2 karo diena. Lietuviai HIMARS sunaikina Rusijos armijos 15-ąją brigadą, o kariniai sraigtasparniai „Apache“ – 62-ąją tankų brigadą. Baltarusijos pajėgos puola Vilnių, patiria didžiulių nuostolių. Kariniai sraigtasparniai atakuoja 7-ąją Baltarusijos tankų brigadą.
Iš Karaliaučiaus pusės Rusijos armijos daliniai smogia į šiaurę Tauragės kryptimi ir į rytus Suvalkų koridoriaus kryptimi.
3 karo diena. Rusijos pajėgos visapusiškai dalyvauja karo veiksmuose Latvijoje: 2-oji armija atakuoja Daugpilį, NATO pajėgos lieka už miesto ribų. Tada koordinuoti HIMARS ir „Apache“ smūgiai sunaikina priešo 7-ąją tankų brigadą ir trečdalį 90-osios tankų divizijos, bandančios veržtis į šiaurę nuo Vilniaus. 11-osios armijos pajėgos bando veržtis iš Karaliaučiaus, tačiau patiria didelių nuostolių.
4-oji karo diena. Šiaurėje 30-oji rusų brigada bando veržtis į priekį, tačiau ją sunaikina Lietuvos kariniai sraigtasparniai. Ties Vilniumi priešo pajėgumas siekia mažiau nei 50 %. Lietuvos ir Vokietijos pajėgos stumia Rusijos karius atgal per sieną ties Karaliaučiumi.
5 karo diena. „Apache“ ir HIMARS pagalba Lietuvos kariuomenės daliniai užkerta kelią tolesniam priešo skverbimuisi į šiaurę. Vokiečių tankų batalionas sustiprina Vilnių, „Apache“ ir HIMARS atakos slopina Rusijos puolimą.
6-oji karo diena. Šiaurėje Rusijos pajėgos patiria didelių nuostolių. Jei jėga nebus sustiprinta, tolesnė pažanga mažai tikėtina. Panaši situacija aplink Vilnių. Rusijos pajėgos (remiamos Baltarusijos) sunaikinamos arba sustabdomos.
Pagal šį scenarijų po šešių dienų Lietuvos pajėgos turėtų sustabdyti keturis savo pajėgumus išnaudojusius Rusijos kariuomenės dalinius.
Pagrindinės Lietuvos pajėgų naudojamos ginkluotės yra HIMARS sistemos, kariniai sraigtasparniai „Apache“, artilerija, mechanizuotosios pajėgos, tankai ir prieštankiniai pajėgumai.
Apibendrinant simuliacijos rezultatus, išvada aiški – Lietuva galėtų efektyviai priešintis Rusijos pajėgų puolimui 10 dienų, tačiau tik tuo atveju, jei gynybai per artimiausius ketverius metus skirs 10 mlrd. eurų.
