„Taikinys buvo „riebus“.“ Rusijos košmaras tęsiasi. Kur nuskrido „Storm Shadow“ (Video)

Amerika viską padarė, kad perspėtų Putiną apie raketų smūgius, net Šolcui pasakė, kad tas paskambintų. Amerika laikosi per daug garbingo žaidimo, elgiasi lyg turėtų didelį pranašumą, realiai Ukraina - pralaiminėja. O su Trumpu pagalba išvis gali būti nutraukta.

Labai mažai kas tikėjo, kad Ukraina išliks“, – sakė D. Kuleba, Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) viršūnių susitikimo Kambodžoje kuluaruose susitikęs su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu (Entoniu Blinkenu). „Tik drauge galėsime nugalėti ir išvaryti Rusiją iš Ukrainos. Esame pakeliui, – kalbėjo D. Kuleba. – Tai artėja ir mūsų pergalė bus mūsų bendra pergalė – visų taiką branginančių pasaulio šalių pergalė.“ Pasak ministro, Chersono išvadavimą švenčiantys ukrainiečiai taip pat braukia „dėkingumo ašaras“, kad Jungtinės Valstijos skyrė milijardų dolerių (eurų) vertės karinę pagalbą. „Visuomet būsime dėkingi už viską, ką prezidentas [Joe] Bidenas (Džo Baidenas) ir Amerikos žmonės, nepriklausomai nuo jų vidaus politikos preferencijų, padarė, kad taip įvyktų“, – sakė D. Kuleba. Vis daugiau amerikiečių nori, kad jų valstija taptų nepriklausoma valstybe, rašo britų „Daily Mail” leidinys. Šią idėją palaiko iš viso ketvirtadalis JAV piliečių. Ji ypač populiari tarp Aliaskos gyventojų: apie pasitraukimą iš JAV svajoja 36% vietos gyventojų. Raginimai atskirti Teksasą nuo JAV skamba vis garsiau, o šios idėjos šalininkai mano, kad tai leis sustabdyti migrantų antplūdį iš Meksikos, neatsižvelgiant į federalinės valdžios reikalavimus. Vienišos žvaigždės valstijoje vyksta bene garsiausias atsiskyrimo judėjimas šalyje, tačiau, kaip bebūtų keista, jis anaiptol nėra populiariausias. Naujajame tyrime nustatyta, kad ši garbė priklauso Aliaskai. Tyrėjai nustatė, kad daugiau nei trečdalis Aliaskos gyventojų (net 36%) nori, kad „Paribio zona” atsiskirtų nuo sąjungos ir plauktų savarankiškai. Tai populiaresnis variantas nei Teksitas (Texit – taip vadinamas hipotetinis Teksaso pasitraukimas, panašus į Brexit’ą), kuriam pritaria 31% respondentų. Kaip rodo YouGov apklausa, apie pasitraukimą galvoja ne tik respublikonų pakraipos valstijos. Kalifornija ir Niujorkas, kur tradiciškai valdo demokratai, yra sekan2ios atsiskyrimo eilėje: už atsiskyrimą šiose valstijose pasisako atitinkamai 29% ir 28% respondentų. Durų taip pat ieško Oklahomos (28%), Nebraskos (25%), Džordžijos (25%), Floridos (24%) ir Vašingtono (24%) gyventojai. Kitame spektro gale yra Konektikutas, kur vyrauja santykinis pasitenkinimas ir tik 9% gyventojų siekia atsiskirti nuo šalies. Sociologas Tayloras Orthas padarė išvadą, kad praėjusį mėnesį atlikta beveik 35 000 suaugusių amerikiečių apklausa parodė, jog šalies padalijimas sulaukė „didelio palaikymo”. Visoje šalyje 23% respondentų nori, kad jų valstija pasitrauktų iš Sąjungos. Maždaug pusė (beveik 51%) pasisakė prieš atsiskyrimą, o 27% buvo neapsisprendę. Sietlo laikraščio „Seattle Times” apžvalgininkas Polas Robertsas (Paul Roberts) pažymėjo, kad atsiskyrimo šalininkų žvaigždė kyla. Jis tai siejo su „politine poliarizacija, padidėjusia įtampa tarp miestų ir kaimų bei nesutarimais tarp valstijų ir federalinės vyriausybės tokiais klausimais kaip imigracija ir sienų apsauga”. krainà (ukr. Україна) – tai didžiausia Europos valstybė (neskaitant Rusijos) išsidėsčiusi Rytų Europoje. Pietuose ribojasi su Juodąja jūra, rytuose su Rusija, šiaurėje – Baltarusija, vakaruose – Vengrija, Lenkija ir Slovakija, o pietvakariuose – Rumunija ir Moldova. Valstybės modernioji istorija prasidėjo IX a., Ukrainai tapus senovės rytų slavų civilizacijos centru. Ši šalis, žinoma kaip Rus, tapo didžiausia ir galingiausia Europoje, tačiau XII a. iširo. Iškilus LDK, tapo jos dalimi., o XIX a. didžioji teritorijos dalis buvo įjungta į Rusijos imperijos sudėtį, mažesnioji – prijungta prie Austrijos-Vengrijos. Po chaotiško periodo, pilno nepertraukiamų kovų ir keleto nepasisekusių bandymų paskelbti nepriklausomybę (1917–1921), Ukraina 1922 m. tapo viena pirmųjų SSRS respublikų. Ukrainos SSR teritorija buvo praplėsta į vakarus per Antrąjį pasaulinį karą ir 1954 m., prijungus Krymą. 1945 m. Ukrainos SSR tapo viena pirmųjų Jungtinių Tautų narių. Ukraina atgavo nepriklausomybę sugriuvus SSRS 1991 m. Ukraina palaipsniui perėjo į rinkos ekonomiką, 8 metus patirdama recesiją. Pasibaigus šiam periodui, Ukrainos ekonomika ėmė staigiai augti, kasmet realiajam BVP padidėjant iki 8 procentų. Šiandien Ukraina yra unitarinė valstybė, suskirstyta į 24 sritis, vieną autonominę respubliką (Krymas) ir 2 ypatingąjį statusą turinčius miestus: sostinę Kijevą ir Sevastopolį. Ukraina yra respublika su pusiau prezidentine sistema, turinti atskiras leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę valdžias. Iš šalyje gyvenančių apie 45 mln. asmenų, 77,8 procentai yra etniniai ukrainiečiai, didžiausias tautines mažumas sudaro rusai, baltarusiai ir rumunai. Ukrainiečių kalba yra vienintelė valstybinė kalba, nors šalyje plačiai naudojama ir rusų kalba, kurią moka dauguma ukrainiečių. Dominuojanti religija yra stačiatikybė, kuri stipriai paveikė Ukrainos architektūrą, literatūrą ir muziką. Šaltinis: Vikipedija KAS YRA UKRAINA? "Kas yra Ukraina? Ir kodėl ji turėtų kažką reikšti mums – lietuviams? Tokie du klausimai turėtų lydėti šią paskaitą. Joje ketinu pasidalinti savo įspūdžiais iš beveik mėnesio trukmės kelionės autostopu ir traukinais po šią šalį. Kelionės metu aplankiau keturis didžiuosius Ukrainos miestus: Lvovą, Kijevą, Charkovą, Odesą, - ir vieną autonominį regioną – Krymą. Kuo skiriasi visi šie miestai, kokius žmones juose sutikau, kokios buvo jų nuomonės tam tikrais klausimais, apie ką šnekėjomės ir apie ką tylėjome, skrodžiant, juodomis salėgražų galvomis nunokusiomis, Ukrainos stepes, kodėl Kijevo Rusia yra Juodoji, kas yra chacholai, kacapai ir ką reiškia hryvina, ką dabar veikia buvęs ir esamas Ukrainos prezidentas, kas yra putinizacija, kuo Odesa primena JAV, koks yra mietsas kuriame gimė 5nizza? – galbūt atsakysim į štai tokius klausimus. Ir kodėl po galais Ukraina? Kodėl ne Indija, kodėl ne Italija ar Norvegija? Todėl, kad Ukraina yra savotiškas mūsų Alter-ego. Gintautas Mažeikis, kartą kalbėdamas, tiesa, ne apie Ukrainą, o apie Baltarusiją, pasakė jog: “Ilga bendra tapatybė yra pakankamas pagrindas manyti, kad tai, kas vyksta ne šiaip kaimyninėje šalyje, o šalyje – mūsų Alter-ego, kas atsitinka su gudų tapatybe, su jų istorine atmintimi, su jų kova dėl laisvės, nėra vis viena. Baltarusijos raida Lietuvai yra svarbiau nei bet kurios kitos valstybės plėtra: istoriniu, identiteto, kaimynystės, geopolitiniu, o ateityje ir ekonominiu, saugumo, kultūros ir kitais požiūriais. Baltarusija yra ne tas pat, kas yra kažkur ten, už jūrų marių, Egipte, o gal Afrikoje.” Ukraina, kaip ir Baltarusija, yra Lietuvos reversas, tai yra tai, kas sėkmingai nugrūsta giliai į mūsų pasąmonę, tai ant ko labai nedrąsiai ir labai trapiai laikosi tai, kuo itin didžiuojamės - demokratijos ir laisvos visuomenės drapnėlės. Jau daugiau kaip dvidešimt metų sėkmingai stovime atsisukę nugarą į šią šalį, kurioje tiek visko, kas išsiilgta, išsižegnota, nudūsauta, prakeikta, pamiršta, niekada ir nematyta, o svarbiausia – kitur nesutinkama ir kas taip primena mus. Kviečiu į Ukrainą. Atsineškit klausimų ir nuomonių" - Karolis Dambrauskas.