Lietuva bando apsiginti nuo Rusijos puolimo. Lenkai stojo už Lietuvą. Kviečiami sąjungininkai (1)
Lietuvos Krašto apsaugos ministerija pranešė, kad šalis svarsto pasitraukti iš Otavos sutarties ir ragins tai daryti savo sąjungininkus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tai atvertų kelią priešpėstinių minų panaudojimui, o tai padėtų veiksmingiau apsaugoti teritorijas nuo galimo Rusijos puolimo.
Pasiūlymų dėl būtinybės nutraukti Otavos sutartį pasirodo ir Lenkijoje, tai palaiko ir kai kurie ekspertai ir karo pareigūnai.
Pagal Otavos sutartį buvo uždrausta ne tik naudoti, bet ir laikyti, gaminti bei perduoti priešpėstines minas. Nuostatos įsigaliojo 1999 m. kovo 1 d., sutartį pasirašė daugiau nei 150 šalių (ratifikavo 40), tarp jų ir dauguma NATO narių (Lietuva pasirašė 1999 m., ratifikavo 2003 m.).
|
Tačiau Rusija agresijos prieš Ukrainą paskatino kai kurias Europos šalis patikrinti savo poziciją.
Apie Otavos sutarties nutraukimą lietuviai sako svarstysiantys su sąjungininkais. Galima daryti prielaidą, kad ši grupė apims Baltijos šalis.
„Krašto apsaugos ministerija dabar konsultuosis su pagrindiniais sąjungininkais, siekdama išsiaiškinti detales ir užtikrinti vieningą požiūrį į regiono saugumą“, – sakoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime.
Verta paminėti, kad balsų apie būtinybę nutraukti Otavos sutartį pasigirdo ir Lenkijoje. Kai kurie ekspertai mano, kad tai yra tinkama koncepcija, teigdami, kad priešpėstinės minos yra labai veiksmingos atremiant priešo atakas.
„Minos yra labai veiksmingos. Manoma, kad kariai, atakuojantys per užminuotą zoną, nuo minų patiria tik 10-15 % nuostolių, ir tai yra daug“, – sakė buvęs sausumos pajėgų vadas generolas Waldemar Skrzypczak.
Priešpėstines minas ukrainiečiai naudoja gindamiesi nuo rusų..