„Nuo Suvalkų koridoriaus iki Kyjivo. Dar neregėta gynyba.“ Rusams bus šokas ()
NATO susirūpino.

© VanVangelis (Pixabay Content Licence)|https://pixabay.com/photos/tank-backlighting-military-3368406/
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nuo Kyjivo iki Suvalkų sąsiaurio: pelkės tampa Europos skydu.
Nusausintų pelkių atkūrimas galėtų sustabdyti Rusijos tankus.
Po to, kai 2022 m. vasarį Ukrainos pajėgos užtvindė Irpinės upės užliejamą lygumą, kad sustabdytų Rusijos puolimą Kyjivo link, Europoje išpopuliarėjo idėja naudoti pelkes kaip gynybos priemonę, praneša „Politico“.
Dabar NATO rytiniame flange esančios šalys svarsto galimybę atkurti nusausintus durpynus kaip būdą suderinti gynybą ir kovą su klimato kaita. Šlapios pelkės ne tik trukdo tankų judėjimui, bet ir kaupia anglį, mažindamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.
|
Pusė ES durpynų buvo nusausinti žemės ūkiui, todėl jie tapo išmetamųjų teršalų šaltiniu ir patogiu keliu sunkiajai technikai važiuoti. Vien 2022 m. nusausinti durpynai išmetė 124 mln. tonų CO₂ – beveik tiek pat, kiek visa Nyderlandų teritorija per metus.
Pagal naująjį ES gamtos atkūrimo įstatymą, šalys privalo iki 2030 m. atkurti 30 % sunaikintų. durpynų. Lenkija jau įtraukė pelkių atkūrimą į 10 mlrd. zlotų (maždaug 2,3 mlrd. Eur) vertės „Rytų skydo“ projektą, o Suomija planuoja bandomąjį projektą.
Tačiau yra iššūkių: ūkininkų, kurių laukai yra buvusiose pelkėse, pasipriešinimas, taip pat NATO susirūpinimas, kad pelkės gali trukdyti sąjungininkų karių judėjimui.
Tačiau ekspertai strateginį užpelkinimą laiko „abipusiai naudingu“: jis stiprina gynybą, mažina išmetamųjų teršalų kiekį ir remia biologinę įvairovę. „Geriau veikti iš anksto, nei skubėti karo metu“, – pabrėžia aplinkosaugininkai.