„Maži žali žmogeliukai“. Ar NATO išgelbės Baltijos šalis, jei Rusija pradės naują karą? ()
Bepiločių orlaivių ataka prieš Lenkiją buvo ne tik Kremliaus provokacija, bet ir signalas: kas nutiks, jei Narvoje ar Rygoje pasirodys Rusijos kariai arba „maži žalii žmogeliukai“?

© Kremlin.ru (CC BY 4.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Vladimir_Putin_in_Zapad_2017_%28Proving_Ground_Luzhsky%29_07.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ar suveiks garsusis NATO 5 straipsnis?
„Focus“ nagrinėjo, kokie scenarijai galimi Rusijos užpuolimo prieš Baltijos šalis atveju, kaip galėtų reaguoti NATO ir ką tai reikštų Europos saugumo ateičiai.
Rusijos dronų ataka Lenkijos teritorijoje tapo NATO pasirengimo realiems iššūkiams išbandymu. Varšuva pritaikė Šiaurės Atlanto sutarties 4 straipsnį, paragindama sąjungininkes konsultuotis dėl grėsmės jos saugumui.
Briuselis bando demonstruoti vienybę. NATO teigia, kad Aljanso atsakas buvo „sėkmingas“: į dangų buvo paleisti Lenkijos F-16 ir Nyderlandų F-35 naikintuvai, dislokuoti Italijos AWACS lėktuvai, oro tankeriai ir „Patriot“ oro gynybos sistemos. NATO pabrėžia, kad bendri sąjungininkų veiksmai leido neutralizuoti grėsmę ir parodė pasirengimą gynybai.
Tačiau politologai pabrėžia: oficialūs pareiškimai ir simboliniai veiksmai nesustabdys Kremliaus. Griežto atsako nebuvimas tik skatina Maskvą imtis naujų išpuolių.
Ką parodė išpuolis prieš Lenkiją
Ukrainos politologas Volodymyras Fesenka incidentą su Rusijos dronais Lenkijoje vadina tyčine provokacija. Pasak jo, tai buvo daugiafunkcinis testas: Maskva tikrino, kaip Aljansas reaguotų į masinę dronų ataką.
|
„Pagrindinis tikslas – išsiaiškinti, ar NATO gali praktikuoti grupinį atsaką“, – aiškina jis.
Rezultatas buvo prieštaringas. Viena vertus, sąjungininkų lėktuvai pakilo į dangų, buvo aktyvuotos oro gynybos sistemos, prie jų prisijungė Nyderlandai ir kitos šalys. Kita vertus, politinis atsakas buvo pernelyg lėtas ir vangus.
„Kažkas tikėjosi, kad Lenkija nedelsdama paskelbs karą arba atsakys smūgiais Rusijai ar Baltarusijai. Tai buvo naivūs ir perdėti lūkesčiai. Tikras karinis išpuolis būtų išprovokavęs visiškai kitokią reakciją. Tačiau šis incidentas netapo pakankama priežastimi karinei eskalacijai“, – sako politologas.
Pasak jo, NATO kariniai mechanizmai parodė veiksmingumą, tačiau politiniai – silpnumą.
„Nėra greitų sprendimų priėmimo procedūrų. Tai rizika: galite prarasti laiką tuo metu, kai tai yra kritiškai svarbu“, – perspėja Fesenko.
Kita problema – nepasiruošimas masinėms dronų atakoms.
„Vakarų armijos pakartojo mūsų klaidą 2022 m., kai į „Šahed“ paleido itin brangias „Patriot“ raketas. Tai neracionalu: tokiu būdu galima greitai išeikvoti savo rezervus. Ukraina turėjo sukurti pigesnes ir efektyvesnes atsakomųjų priemonių sistemas. O dabar NATO susiduria su tuo pačiu iššūkiu“, – primena ekspertas.
Generolas Benas Hodgesas, anot Fesenko, taip pat ragina kurti daugiapakopę oro gynybos sistemą: atskirai kovai su raketomis ir atskirai kovai su dronais.
Kas kitas po Lenkijos: ar Rusija išdrįs smogti Baltijos šalims?
Išpuolio prieš Lenkiją išvakarėse Kremlius grasino Suomijai. Politologo teigimu, ši šalis jau ėmėsi atsargumo priemonių, prisijungdama prie NATO, ir, atsižvelgiant į jos dydį, turi vieną pajėgiausių kariuomenių Europoje.
„Daugiausia, ką Rusija dabar gali padaryti prieš Suomiją, yra vietinės provokacijos. Maskva neatvers antrojo fronto, nes karo su NATO rizika automatiškai reiškia ir branduolinio eskalavimo riziką“, – įsitikinęs Fesenko.
Vienintelė situacija, kai toks scenarijus galėtų tapti realesnis, yra Ukrainos pralaimėjimas, tada išaugs Putino apetitas, padidės rizika kitoms Europos šalims.
Suomija, jo nuomone, yra labiau apsaugota nuo tokių manipuliacijų. Čia pasitikima valdžia, yra istorinė sovietų ir suomių karo atmintis ir gerai parengta kariuomenė. Lenkijoje, priešingai, būtina stiprinti informacinį darbą su visuomenės nuomone, antraip vidiniai prieštaravimai tik gilės.
Fesenko didžiausią riziką mato Baltijos šalyse.
„Estija, Latvija yra mažos valstybės su santykinai silpnomis kariuomenėmis. Kai kuriuose miestuose, pavyzdžiui, Narvoje, yra didelės rusakalbių bendruomenės, pasižyminčios prorusiškomis nuotaikomis. Tai sukuria sąlygas hibridinėms provokacijoms pagal 2014 m. Donbaso scenarijų – „maži žali žmogeliukai“, vidiniai neramumai, informacinės atakos“, – teigia ekspertas.
Todėl, jo nuomone, NATO dabar turėtų parengti atskirus protokolus reagavimui į hibridines grėsmes – nuo greito specialiųjų tarnybų įtraukimo iki karinių dalinių panaudojimo ir policijos funkcijų vykdymo.
Tuo pačiu metu NATO buvimas Baltijos šalyse jau sustiprintas: dislokuoti JAV, JK ir Vokietijos kariniai daliniai. Tiesioginio puolimo atveju jie automatiškai stos į mūšį. Tačiau pagrindinė Aljanso problema, apibendrina Fesenko, išlieka nepakitusi – politinių sprendimų priėmimo greitis ir adekvatumas.
„Būtent čia slypi NATO silpnoji vieta, kurią rusai norėjo išbandyti puldami Lenkiją“, – apibendrina politologas.
Politologo Igorio Reiterovičiaus teigimu, Rusija nerizikuos pradėti plataus masto karo su Suomija ar kitomis NATO šalimis. Priežastis – įtikinamų argumentų agresijai trūkumas.
„Rusai elgiasi kaip klasikiniai naciai: jiems reikia priežasties pateisinti save. Šiuo metu labai sunku „rasti kaltes“ Suomijoje. Be to, Suomija turi galingą kariuomenę, sukurtą remiantis teritorinės gynybos principais, ir modernią gynybos sistemą. Logistikos centrai, kuriuos Rusija bando statyti pasienyje, dar nėra baigti statyti. O atstumas nuo Ukrainos neleidžia čia taip lengvai paleisti dronų, kaip Lenkijos atveju. Todėl invazija į Suomiją šiuo metu atrodo mažai tikėtina“, – aiškina ekspertas.
Estijoje situacija kitokia. Ten gyvena nemažai rusakalbių gyventojų, ypač Narvoje, kur daugelis žmonių net neturi Estijos pilietybės. Tai sukuria prielaidas hibridiniam scenarijui: „rusakalbių apsauga“, „žalieji žmogeliukai“, vietinė eskalacija.
Tęsinys kitame puslapyje: