„Konfliktas beldžiasi į kaimyno duris.“ Generolas apie pamokas iš karo Ukrainoje ()

© Ekrano kopija | https://x.com/realtoriabrooke/status/1965102161593074096/photo/1
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Valerijus Zalužnas minėjo, kad pagrindinis tikslas – išsiaiškinti, ar Ukraina galės pilnai pasikliauti Europa sekinamajame kare ir ar Europa supranta poreikį sukurti naują saugumo architektūrą žemyne.
Generolas pabrėžė, kad, žvelgiant į pamokas, kurias išmokome iš karo Ukrainoje, be kita ko, reikia politinės valios ir pasirengimo imtis veiksmų saugumui užtikrinti, gerai apmokytų ir modernia karine įranga aprūpintų karių, taip pat gynybos pramonės.
Ukrainos generolas paminėjo, kad ši pramonės šaka šiuo metu priklauso nuo: žaliavų, technologijų ir infrastruktūros prieinamumo, taip pat nuo pakankamos ir kvalifikuotos darbo jėgos.
„Karas Ukrainoje, Jungtinių Valstijų vaidmens užtikrinant Europos saugumą peržiūra ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų kovinių pajėgumų plėtra, peržengiant dabartinio karo poreikius, turėtų formuoti tik realistinę būsimos saugumo architektūros viziją“, – pabrėžė Zalužnas.
Be to, anot Ukrainos ambasadoriaus JK, turėtume sutelkti dėmesį ir į dirbtinį intelektą bei robotiką, tačiau daugeliu atžvilgių šiose srityse Europa daugeliu metų atsilieka nuo JAV ir Kinijos. „Akivaizdu, kad tokių ambicingų tikslų pasiekti iki 2030 m. yra mažai tikėtina“, – pridūrė jis.
Toliau, atkreipdamas dėmesį į keletą tarp Europos šalių sudarytų sutarčių, Zalužnas įvertino, kad nepaisant toli siekiančių lūkesčių, „Europos saugumas praktine prasme ir toliau priklausys nuo Jungtinių Valstijų“.
Generolas taip pat pareiškė, kad nepaisant Europos ryžto prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą, „konkrečios naujos gynybos architektūros koncepcijos greičiausiai tik pradės įgauti formą kažkuriuo metu“.
Jis pridūrė, kad jo minėtoje Baltojoje knygoje nenumatytas pagrindinis tikslas – iki 2030 m. sukurti bendras karines struktūras ES viduje arba jas valdyti gebančius organus ir struktūras. Pasak Valerijaus Zalužno, ateinančius penkerius metus ES savo saugumui užtikrinti pasikliaus vien NATO ir Jungtinėmis Valstijomis.
Pasak Valerijaus Zalužno, naujos Europos saugumo architektūros formavimas nelaikomas ateinančių metų prioritetu, ir ES pirmiausia stengsis išlaikyti JAV savo dėmesio centre.
Generolo nuomone, Ukrainos įtraukimas kaip visavertės žaidėjos nėra svarstomas, „išskyrus dalinį kovinės patirties panaudojimą ir pagalbos teikimą kare su Rusija, laikantis strategijos išvengti karo remiant jau kovojančią kaimynę“.
Zalužnas pabrėžė, kad Ukrainos karo patirtis, be kita ko, parodė, kad į frontą atėjo naujos technologijos, konfliktas įgavo hibridinę formą, didelę reikšmę turi žmogiškieji ištekliai, o efektyvi logistika ir aprūpinimas yra sėkmės garantas.
Beveik ketverius metus trukęs plataus masto karas taip pat parodė, kad „Rusija sistemingai stengiasi kovoti geriau“, kuria naują armiją ir taiko kovinę patirtį. Generolas taip pat prognozuoja „neišvengiamą Rusijos kariuomenės reformą“ – ne tik karo metu.
„Tokia reforma, žinoma, bus baigta ne vėliau kaip 2030 m. Tai bus robotų, autonominių sistemų ir dirbtinio intelekto ginkluotosios pajėgos, kurias vienija patirtis ir esamos doktrinos“, – prognozuoja Zalužnas.
Kartu generolas pridūrė, kad „tai bus naujos ginklavimosi varžybos dėl teisės kontroliuoti pasaulinę saugumo sistemą“. Buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas taip pat pabrėžė, kad tik bendras darbas leis Ukrainai pasidalyti ne tik savo skausmu, bet ir „ unikalia karo patirtimi“, kuri padės ES šalims kuo greičiau patobulinti savo gynybos strategijas“.