Motyvuoti kariai palieka frontą: vadų chaosas tampa grėsme gynybai ()
Nepopuliarus sprendimas.
© GidonPico (Pixabay Content Licence)|https://pixabay.com/photos/boots-army-military-war-uniform-3882587/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Karo ir politikos apžvalgininko Oleksandro Kovalenkos žinutė socialiniame tinkle X.
Per daug populizmo savavališko pasišalinimo iš karinio dalinio tema... ir jokio konkretumo.
Vieni siūlo griežtas bausmes, kiti neapgalvotai ir be paaiškinimų žiniasklaidai pateikia šokiruojančius skaičius. Iš esmės visi užsiima savo politiniu BDSM, užsidirbdami itin specializuotus taškus būsimam rinkėjų pripažinimui.
Tačiau dilema ta, kad šiandien nė vienas kalbėtojas, išdrįsęs kalbėti apie savavališką pasišalinimą, neatskleidžia problemos esmės ar nesiūlo sprendimų!
Mane stebina, kaip per televiziją, įvairius televizijos kanalus, jie su žinančiu balsu sako, kad savavališkas pasišalinimas yra neabejotinas blogis ir kad pasišalina tik vengiantys kariauti ir išdavikai, tačiau visiškai ignoruoja karių, keičiančių savo dalinius ir vadus, klausimą.
Ir tai yra pirmoji priežastis.
|
Pasišalina ne tik smulkūs niekšeliai, kuriuos verbuotojai gaudo parkuose, bet ir normalūs, motyvuoti kareiviai, kuriems, deja, pasitaikė vadas dal****bas ir tiesiog neturi kitos galimybės pasikeisti dalinio. Ne taip jau sunku suprasti situaciją, ar ne?
Ir kol nebus teisinio, visiškai teisėto būdo kariams keisti dalinius iš jų nepasišalinant, situacija liks tokia pati.
Antra priežastis – psichoemocinis ir fizinis perdegimas.
Šį reiškinį lemia karių neaiškumas ir supratimo apie jų tarnybos trukmę stoka. Trūksta tarnybos laiko ir supratimo apie teisingos rotacijos dažnumą. Tie, kurie karo katile yra nuo 2022 m., o kai kurie – nuo 2014 m., net ir turėdami atostogų, per trumpą laiką negauna reikiamo psichoemocinio ir fizinio atsipalaidavimo.
Sprendimo, tiksliau, drąsos spręsti šią problemą teisingu ir tinkamu būdu, nebuvimas tarp aukštesnių valdžios institucijų lemia saugumo trūkumą net tarp savanorių – motyvuotų, profesionalių, bet perdegusių karių.
Trečioji priežastis – smulkūs niekšeliai ir vengiantys tarnybos.
Nemažai „piliečių“, kuriuos sulaiko verbavimo centrai, siunčiami tarnauti į Ukrainos kariuomenę, tačiau jie visiškai nenori tarnauti ir ginti Ukrainos. Kartais jie yra visiškai netinkami šiai užduočiai ir netgi kelia grėsmę aplinkiniams kompetentingiems kariams. Ši grėsmė apima įvairias ligas – nuo tuberkuliozės iki ŽIV, o kartais ir visas šias ligas, ir net daugiau. Tačiau yra ir kategorija, vadinama potencialiais išdavikais, kurie nori nutekinti po atviru dangumi vykstančių apdovanojimų ceremonijų rikiuotės geolokaciją – skaitykite pirmą punktą, kadangi vadas yra dal****bas.
Verbavimo centrai neatlieka sulaikytojo psichologinio ar moralinio profilio, ir daugelis prorusiškų vengėjų buvo išsiųsti į Ukrainos kariuomenės dalinius būtent dėl tokių klaidų. Viena yra tokiems asmenims pasišalinti iš dalinio, o visai kas kita – likti dalinyje ir toliau daryti žalą.
Sprendimas? Taip pat nepopuliarus. Padaryti savanorišką mobilizaciją patrauklią potencialiems kariams taikant finansines paskatas. Tik finansinės paskatos gali išspręsti savanorių trūkumo problemą, o aktyvios tarnybos karių, ypač dirbančių fronto linijose, atlyginimų didinimas sumažins pasišalinimą iš dalinio pagal antrąjį punktą.
Tai tik keli pavyzdžiai, kas yra pasišalinimas ir koks galėtų būti šios problemos sprendimas. Tačiau gerbiami pranešėjai mėlynuosiuose ekranuose neturi laiko ar drąsos pasakyti ką nors protingesnio, išskyrus dogmą „pasišalinimas yra blogis, jis turi būti griežtai nubaustas!“.
Teisinis dokumentas, leidžiantis perkelti karį į kitą dalinį, aiškios tarnybos sąlygos bent jau karo veteranams, finansinės paskatos tiek savanoriams, tiek aktyvios tarnybos kariams. Ir pasišalinimų pradės smarkiai mažėti, tačiau...
Tačiau gerbiamieji draugai vis tiek krypties nekeičia.
