Ant žlugimo ribos. Prancūzija ir Vokietija pasirengusios tai užbaigti ()

2025-11-18

Dėl užsitęsusio konflikto tarp „Airbus“ ir „Dassault Aviation“ FCAS vos nežlugo.

Future Combat Air System
© Ekrano kopija | https://x.com/savunmahattiTR/status/1984246602043908300/photo/1

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Vokietija ir Prancūzija svarsto radikaliai sumažinti savo didžiausio gynybos projekto – 100 mlrd. eurų vertės ateities kovinių orlaivių sistemos (FCAS, Future Combat Air System) – finansavimą.

Šalys gali atsisakyti planų kartu kurti naujos kartos naikintuvą ir sutelkti dėmesį į kitą svarbų programos elementą – „kovos debesies“ vadovavimo ir kontrolės sistemą.

Prancūzijos ir Vokietijos pareigūnai pripažįsta, kad FCAS buvo beveik atsidūrusi ant žlugimo ribos dėl užsitęsusio konflikto tarp „Airbus“ ir „Dassault Aviation“ dėl darbo pasidalijimo kuriant būsimą orlaivį.

Tarp variantų, kaip išsaugoti projektą, yra susiaurinti bendradarbiavimą iki „kovinio debesies“ – skaitmeninės sąsajos, kuri sujungtų naikintuvus, pilotus, radarus, dronus ir antžemines valdymo sistemas. „Airbus“, „Thales“ ir „Indra“ jau dirba ties šiuo komponentu.

[EU+Kuponai] Būtinas daiktas turintiems automobilį ir mėgstantiems keliauti. Aukščiausios klasės dyzeliniai oro šildytuvai

1561 1

Nuostabiai geros kainos

Specialūs kuponai

Iš Vokietijos greitas ir saugus pristatymas

Aukščiausia kokybė

Labai ribotas kiekis

Išsamiau

Dėmesys debesijai leistų dalį programos vykdyti net ir neturint bendro orlaivio. Kai kurie projekto dalyviai taip pat siūlo galimą jos paleidimo paspartinimą nuo 2040 iki 2030 m.

Macrono ir Merkel 2017 m. paskelbta FCAS buvo sumanyta kaip bendras Europos atsakas į naujos kartos kovinius lėktuvus. Tačiau ginčai tarp „Airbus“ ir „Dassault“ dėl lėktuvų kūrimo kontrolės įstrigo.

„Dassault“ reikalauja dominuojančio vaidmens projekte, remdamasi savo patirtimi kuriant „Rafale“. Atsakydama į tai, Vokietija netgi svarstė galimybę Prancūziją pakeisti JK arba Švedija. Savo ruožtu „Dassault“ generalinis direktorius Ericas Trappieras teigė, kad Prancūzijos bendrovė gali veikti savarankiškai, nes turi visą reikiamą patirtį.

Projekto likimas paaiškės artimiausiomis savaitėmis.

Šalys turi laiko iki metų pabaigos nuspręsti, ar pradėti demonstracinio orlaivio, kuris kainuos kelis milijardus eurų, kūrimo darbus. Tačiau daugelis šaltinių mano, kad laikas švaistomas veltui.

Nepaisant konfliktų tarp bendrovių, visos šalys sutaria, kad Europai labai reikia savo debesijos gynybos sistemos, nepriklausomos nuo Jungtinių Valstijų.

Projekto dalyviai pabrėžia, kad sprendimas neturėtų pakenkti Paryžiaus ir Berlyno santykiams – juk pats konfliktas liečia ne vyriausybes, o įmones.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Financial Times

Aut. teisės: MTPC

(2)

(0)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()