Rusija ruošėsi rugsėjį atakuoti Europą. Kas paskatino Putiną keisti planus? (1)
Istorikas pareiškė.
© @Ekrano kopija
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusijos istorikas Jurijus Felštinskis interviu LTV laidai „Vienas prieš vieną“ pareiškė, kad šį rudenį įvyko esminis lūžis – Rusija faktiškai atsisakė planų įsiveržti į Europą. Pasak jo, tai reiškia, kad prezidentas Vladimiras Putinas de facto pralaimėjo karą prieš Ukrainą.
Felštinskis priminė, kad 2022 m. Rusijos ir Baltarusijos pratybos baigėsi invazija į Ukrainą. Todėl, kai šiemet Maskva paskelbė apie planuojamus rugsėjo manevrus Baltarusijoje, kuriuose esą turėtų dalyvauti apie 100 tūkst. karių, istorikas teigė, kad tai aiškiai priminė pasirengimą galimam naujam puolimui.
Pasak jo, buvo dvi realios kryptys:
- naujas puolimas prieš Kyjivą, be kurio Rusija negalėtų sėkmingai tęsti karo;
- bandymas atidaryti antrą frontą Rytų Europoje, siekiant įbauginti ES ir priversti ją sumažinti paramą Ukrainai.
|
Tačiau, Felštinskio teigimu, Putinas šio plano atsisakė.
Nors oficialiai skelbta, kad pratybose dalyvaus 100 tūkst. karių, realiai pasirodė tik apie 3 tūkst. Rusijos ir 10 tūkst. Baltarusijos karių. Manevrai buvo faktiškai nutraukti. Istorikas teigia, kad tai rodo sisteminį pajėgumų išsekimą:
„Rusija neturi nei žmonių, nei lėšų, nei ginklų, nei karinio potencialo tokiam scenarijui.“
Pasak Felštinskio, subliuškus idėjai įsiveržti į Europą, tampa akivaizdu, kad Putinas pralaimėjo.
„Mintis žygiuoti į Europą žlugo. Tai reiškia, kad Putinas pralaimėjo šį karą visiškai. Belieka klausimas: kaip priversti jį pačiam tai suprasti?“ – sakė Jurijus Felštinskis.
