To nėra buvę. Europa svarsto aktyvius veiksmus prieš Rusiją (1)

2025-11-27

© Минеева Ю., CC BY-SA 1.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Moscow_Kremlin_from_Kamenny_bridge.jpg

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Nepaisant padažnėjusios retorikos, klausimas, koks tiksliai turėtų būti „galingesnis“ atsakas, lieka atviras, rašo žiniasklaida.

Teigiama, kad dalis dilemos slypi skirtinguose Maskvos ir Briuselio požiūriuose. Kaip pažymi Paryžiuje įsikūrusio GEODE centro profesorius Kevinas Limonnier, ES yra priversta veikti laikydamasi įstatymų: „Kyla etinis ir filosofinis klausimas: ar valstybės, gyvenančios pagal taisykles, gali naudoti tas pačias priemones ir strategijas kaip ir Rusija?“

Kol kas kai kurios šalys palaipsniui griežtina teisės aktus. Vokietija ir Rumunija jau rengia taisykles, kurios leistų saugumo pajėgoms numušti dronus virš oro uostų ir kitų strateginių objektų. Savo ruožtu žvalgybos tarnybos gali veikti labiau „pilkojoje zonoje“. Danija ir Čekija jau leidžia puolamąsias kibernetines operacijas.

Sąjungininkai turi „būti aktyvesni kibernetinių atakų srityje“ ir stiprinti žvalgybos koordinavimą, sakė Braže. Praktiškai šalys galėtų naudoti kibernetines atakas prieš Rusijos karinei mašinai itin svarbius objektus, tokius kaip Alabugos technologijų parkas Tatarstane, kuriame gaminami „Shahed“ dronai, taip pat energetikos įmones ar ginklų traukinius.

Europa taip pat turi sustiprinti kovą su Rusijos dezinformacija, ypač Rusijos viduje. „Rusijos viešoji nuomonė... yra gana uždara. Mums reikia sąjungininkų, kurie gerai supranta Rus ijos mąstyseną – tai reiškia glaudesnį bendradarbiavimą informacinio karo srityje“, – sakė vienas karininkas.

Tačiau bet kokios naujos priemonės „turi išlaikyti įtikinamą paneigamumą“, pabrėžė ES diplomatas.

NATO, kaip gynybinė sąjunga, itin atsargiai vertina puolamuosius veiksmus. „Asimetriniai atsakai yra svarbi diskusijos dalis, tačiau mes neketiname nusileisti prie Rusijos taktikos“, – teigė vienas NATO diplomatas.

Vietoj to, Aljansas turėtų pademonstruoti vienybę ir stiprybę: greitai viešai atkreipti dėmesį į Maskvos dalyvavimą hibridinėse atakose ir surengti netikėtas pratybas prie Rusijos sienų Lietuvoje ir Estijoje, mano buvusi Aljanso atstovė Oana Lungescu.

Tuo tarpu Helsinkyje įsikūręs Kovos su hibridinėmis grėsmėmis centras padeda sąjungininkams kurti politiką ir vykdyti pratybas.

Į pradžią

Pilnas straipsnis

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Politico

Aut. teisės: MTPC

(6)

(0)

(6)

MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai (1)