Rusija išbando „Poseidoną“: 100 kartų galingesnė už Hirošimą?  ()

„Jo neįmanoma perimti.“


Asociatyvus stop kadras
Asociatyvus stop kadras
© Stop kadras|https://www.youtube.com/watch?v=2o-NAZfx5t4

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Praėjusį mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad Rusija sėkmingai išbandė bepilotį povandeninį aparatą (PPA), galintį sunaikinti pakrančių miestus. Šis ginklas yra naujausia „Poseidon“ – branduolinės supertorpedos, pavadintos graikų jūros dievo vardu, – versija. Apginkluotas branduoline galvute, „Poseidon“ gali sukelti radioaktyvius bangavimus – arba toksiškas vandenyno bangas – kurios būtų pražūtingos visiems, gyvenantiems palei pakrantę.

Modifikuotos „Poseidon“ schemos iš pradžių buvo netyčia parodytos 2015 m. per Rusijos televiziją, o oficialūs bandymai prasidėjo vos po kelerių metų, 2018 m. Apskaičiuota, kad PPA yra 20 metrų ilgio ir, kaip pranešama, gali veikti iki 10 000 km atstumu, todėl, analitikų teigimu, jis priskiriamas prie tarpžemyninių ginklų. Palyginimui, atstumas tarp Petropavlovsko-Kamčiatkos, uostamiesčio rytų Rusijoje, ir San Francisko, Kalifornijoje, yra beveik 6 100 km – daug mažesnis nei maksimalus torpedos atstumas.

[Mažiausia kaina istorijoje!] Lietuvos apžvalgininkas: „Aukščiausios kokybės 3in1 suvirinimo aparatas. Tinka ir mėgėjams, ir profesionalams“ (Video, „VEVOR MIG-200/250“)
3407 2

Nuostabios kainos

Specialūs kuponai

Iš Europos greitas ir saugus pristatymas

Aukščiausia kokybė

Labai ribotas kiekis

12 mėn. garantija

Išsamiau

Ekspertai apskaičiavo, kad „Poseidon“ gali pasiekti iki 300 km per valandą greitį, todėl paviršinis laivas yra „daug kartų greitesnis nei visi šiuolaikiniai paviršiniai laivai“, – lapkričio 4 d. kalboje teigė Putinas. Pareiškime, kurį jis pasakė lankydamasis pas sužeistus Rusijos kareivius, Putinas taip pat sakė, kad nėra jokio būdo perimti „Poseidono“, praneša „Reuters“.

Neseniai atlikti bandymai buvo pirmas kartas, kai „Poseidon“ buvo paleistas naudojant povandeninio laivo-nešėjo paleidimo variklį, o kelionė truko nenustatytą laiką, tame pačiame susitikime sakė Putinas. Jis nepatvirtino, kuris povandeninis laivas paleido „Poseidon“, tačiau Rusija praeityje panašiems bandymams naudojo B-90 Sarov – dyzelinį-elektrinį povandeninį laivą su papildomu branduoliniu generatoriumi.

 

Reuters duomenimis, analitikai mano, kad „Poseidon“ galėtų nešti dviejų megatonų kovinę galvutę, todėl jis būtų 100 kartų daugiau griaunantis nei ant Hirošimos ir Nagasakio numestos atominės bombos, kurių galia buvo atitinkamai maždaug 0,015 ir 0,021 megatonos. Anksčiau Putinas teigė, kad „Poseidon“ smūgio metu galėtų sukelti cunamius – didžiules, greitai sklindančias bangas. Tačiau ekspertai nesutaria, kokio galingumo iš tikrųjų būtų šie teoriniai cunamiai.

Nepriklausomai nuo to, koks griaunantis būtų pradinis bangavimas, radioaktyviųjų medžiagų krituliai būtų ypač pavojingi visoms gyvoms būtybėms, gyvenančioms palei pakrantę. Kai branduoliniai ginklai detonuojami netoli žemės arba po žeme, sprogimas sugeria ir užteršia tokias daleles kaip nešvarumai ir vanduo, „Business Insider“ pasakoja Stephenas Schwartzas, knygos „Atomic Audit: The Costs and Consequences of US Nuclear Weapons Since 1940“ autorius. Radiacija paprastai išlieka vandenyje, kai tik ji patenka į vandenį.

 

Pavyzdžiui, po Antrojo pasaulinio karo Jungtinės Valstijos išbandė 24 branduolinius ginklus Bikini atole, prie Maršalo salų krantų Ramiajame vandenyne. Šiandien, praėjus daugiau nei 60 metų po paskutinės bombos sprogimo, Bikini atolas ir apylinkės vis dar yra labai radioaktyvios, todėl nesaugu žvejoti, auginti maistą ar net gyventi salose.

Apie „Poseidon“ sėkmę buvo paskelbta vos kelios dienos po branduolinės sparnuotosios raketos „Burevestnik“ paleidimo. „Burevestnik“ nepanaši į jokią kitą branduolinę raketą, nes ji gali skristi itin toli ir toli. Rusijos generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas paskelbė, kad spalio mėnesio bandomojo skrydžio metu orlaivis skrido 15 valandų, įveikdamas 14 000 km – tai, kaip pranešama, vis dar žemiau raketos maksimalios galios. Jungtinių Tautų nusiginklavimo tyrimų instituto tyrėjas NBC naujienoms sakė, kad šis ginklas yra „daugiausia politinis“.

 

„Kurdama šiuos naujus ginklus, Rusija, regis, apsisaugo nuo bet kokios galimos būsimos JAV raketinės gynybos pažangos, kurią JAV dabar nori paspartinti per „Auksinio kupolo“ iniciatyvą“, – savo tyrime Tarptautiniam strateginių studijų institutui rašo gynybos ir kariuomenės analizes atliekanti tyrėja Zuzanna Gwadera.

Pasak paties Putino, pastarojo meto pastangos yra naujausia ginklavimosi varžybų apraiška ir neturėtų stebinti likusio pasaulio.

„Rusija, kaip ir visos kitos branduolinės valstybės, plėtoja savo branduolinį potencialą, savo strateginį potencialą“, – sakė jis lapkričio mėnesio kalboje. „Viskas, ką tik aptarėme, yra seniai paskelbtas darbas.“

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(1)
(4)
(-3)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai ()