Kodėl rusiški naikintuvai dūmina, o Vakarų – ne? (Video)

Iš principo klaidingos prielaidos: "pirmenybę teikė konstrukciniam patvarumui ir paprastumui", "kuriami su aiškiu tikslu: maksimalus patikimumas", "projektavo taip, kad jos būtų kuo tvirtesnės ir atlaikytų ekstremalias apkrovas". Šį tekstą rašęs žmogus visiškai nesuvokia rusiškos technikos ir jos "kūrimo" principų. Rusai kitaip nemokėjo - kai meistras daro šedevrą su preciziškais įrankiais ir mikroskopu, tai rusas bando tą pakartoti su akmeniu ir pagaliu. Taigi, jei tvirtą atsparią detalę galima padaryti protingai ir iš kokybiškų medžiagų 5 mm storio, tai rusiškas analogas bus bent 5 cm storio, nes kitaip jiems neįmanoma, tokio storio ir nekokybiška medžiaga su atbularankišku darbu atlaikys tas silpnas apkrovas...

Pritariu aukščiau, plius būta tokių istorijų kur eina sau vandenynu koks žvejybinis sovietų traleris - ir pyst, plūduriuoja dėžė. Ištraukia - o ten visiškai naujas, idealiai supakuotas vakarietiškas reaktyvinis variklis, tai negi paliksi gamtos dovaną - atiduoda inžinieriam, tie bando pakartot ir konstatuoja faktą - tokių menčių pagamint negalim, tik gal dvigubai storesnes. Tada jau ir tenka improvizuoti su didesniais tūriais, dviem variklaisi vietoj vieno ir t.t. ir pan.

Patikimumas ir rusiška inžinerija du nesuderinami dalykai. Rusai darė kopijas vakarietiškų variklių. Trūkstant žinių apie metalo lydinius, konstrukcinius niuansus, tikslų detalių apdirbimą ir esant rusiškai darbo kultūrai, gaunasi tas kas gaunasi. Dėl patikimumo palyginkite rusiškų šedevrų ir vakarietiškų variklių aptarnavimo statistiką. Po kiek k valandų varikliams reikia rimto aptarnavimo. Spoiler alert, skiriasi 3-4 kartus rusiškų nenaudai. Tai viskas ką reikia žinoti sovietinį patikimumą. Tas galioja aviaciniams sunkvežimiu/automobilių, laivų varikliams. Dėl vieno iš dalies sutinku, į rusišką gali pilti visokį mėšlą, nėra tokie lepūs, bet tuo pliusai ir baigiasi.