„Tai tik propelerinis šliužas.“ Vadas rėžė tiesą ()
F-35 prieš dronus.
.png)
© stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=DERstSFwMX4
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
F-35 prieš dronus: ar Suomija padarė 8 milijardų eurų klaidą?
Diskusijose apie dronus situacijos suvokimas mūšio lauke dažnai būna neryškus arba klaidingas, teigia buvęs Suomijos gynybos pajėgų vadas. Atnaujinta informacija apie karą Ukrainoje ir oro gynybos plėtrą Suomijoje verčia iš naujo įvertinti strateginius pasirinkimus.
Istorinis sandoris ir „Mirties žvaigždė“
2021 m. pabaigoje Suomijos gynybos ministras Antti Kaikkonenas paskelbė istorinę naujieną: dešimtojo dešimtmečio „F/A-18 Hornet“ naikintuvus pakeis moderniausi „Lockheed Martin F-35A Lightning II“. Tai brangiausias pirkinys Suomijos istorijoje – už maždaug 8,4 mlrd. eurų oro pajėgos gaus 64 naikintuvus bei jų ginkluotę.
Tačiau praėjus vos trims mėnesiams po šio pranešimo, Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Mūšio lauke pasirodė nauja „mirties žvaigždė“ – dronas..
Revoliucija mūšio lauke
2025 m. duomenys šokiruoja: dronai sukėlė 70–80 proc. visų Rusijos ir Ukrainos nuostolių. Mažas, vos kelis šimtus eurų kainuojantis „Dovydas“ vėl ir vėl gniuždo milijonus kainuojantį „Galijotą“.
|
Suomijos armijos vadas Pasi Välimäki pripažįsta, kad Suomija vis dar turi „labai mažai dronų“. Kyla aštrus klausimas: ar Europa ir Suomija yra pasiruošusios dronų karui, kai maži aparatai naikina laivus, energetikos infrastruktūrą ir net strateginius bombonešius?
„Propelerinis šliužas“ prieš daugiafunkcį naikintuvą
Dronų šalininkų argumentas paprastas: kam statyti pilotuojamus naikintuvus, jei pigus dronas gali neutralizuoti milijoninę techniką? Buvęs Suomijos gynybos pajėgų vadas, dabartinis parlamentaras Jarmo Lindbergas, su tokia primityvia priešprieša nesutinka.
„Kartais susidaro vaizdas, kad pigus „propelerinis šliužas“ pakeis daugiafunkcius naikintuvus. Tai klaidingas suvokimas“, – teigia J. Lindbergas.
Pasak jo, skirtinga įranga reikalinga skirtingoms užduotims, o F-35 ir dronai turi papildyti vienas kitą, o ne konkuruoti.
Kodėl naikintuvai vis dar nepakeičiami?
J. Lindbergas pabrėžia kelis esminius pranašumus, kurių dronai kol kas neturi:
- Greitis ir pasiekiamumas: Suomija yra didelė šalis. Jei reikia greitai reaguoti į grėsmę kitame šalies gale, platforma, skriejanti 15 kilometrų per minutę greičiu ir galinti smūgiuoti už 200 km, yra nepakeičiama.
- Jutiklių galia: F-35 generuojami duomenys ir situacijos suvokimas yra nepalyginamai aukštesnio lygio nei bet kurio propelerinio drono.
- Kova su balistinėmis raketomis: Dronas gali numušti kitą lėtą droną, tačiau balistinę raketą, skriejančią iš kosmoso „šautuvo kulkos greičiu“, gali perimti tik integruota sistema su greitais naikintuvais ir priešraketine gynyba.
Ekonominis „Akmuo-žirklės-popierius“ žaidimas
Kova su pigiais dronais naudojant milijonus kainuojančias „oras-oras“ raketas yra „siaubingas pasirinkimas piniginei“. Todėl moderni oro gynyba turi būti sluoksniuota:
- Pirmas ratas: Pigios sistemos (lazeriniai ginklai, elektroninė kova) prieš dronus.
- Vidurinis ratas: Vidutinio nuotolio raketos.
- Išorinis ratas: Naikintuvai F-35, perimantys sparnuotąsias raketas ir priešo lėktuvus dar jiems nespėjus paleisti savo užtaisų.
Ukrainos pamoka
Nors Ukraina tapo dronų karo lokomotyvu, 2025 m. ji nusprendė įsigyti 150 „Gripen E“ ir 100 „Rafale“ naikintuvų. Tai geriausias atsakymas į diskusiją: norint laimėti šiuolaikinį karą, reikia ir masiškai gaminamų pigių dronų, ir brangių, aukštųjų technologijų „dangaus valdovų“.
Suomija savo pirmuosius F-35 gaus 2026 m. pabaigoje. Tai bus svarbus žingsnis užpildant „neišvengiamai didžiules spragas“, kurias palieka tik sausumoje išdėstyta oro gynyba.
.png)
.png)
.png)
.png)