Iš dangaus į kalėjimą: kas nutiko F-16 pilotams ()
Lemtinga naktis.
.jpg)
© https://pixabay.com/photos/planes-plane-military-dolphins-fly-4442088/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pagrindiniai akcentai:
Nesėkmingas 2016 m. Turkijos valstybės perversmas tapo prezidento Recepo Tayyipo Erdogano pretekstu iš esmės pertvarkyti šalies kariuomenę ir susidoroti su oponentais.
Tankus gatvėse ir virš Ankaros skraidančius naikintuvus F-16 greitai pakeitė brutalūs valymai, kurie išretino karininkų korpusą. Itin griežtų bausmių sulaukė būtent F-16 pilotai.
Šimtai aviatorių buvo atleisti, įkalinti arba nuteisti iki gyvos galvos. Dėl to Turkijoje liko mažiau kovinių lakūnų nei turimų naikintuvų, o valdžia buvo priversta skubiai šaukti pilotus iš civilinių oro linijų.
Oro pajėgų akademijos uždarymas ir laipsnių atėmimas iš kadetų padarė ilgalaikę žalą, nuo kurios Turkijos aviacija bando atsigauti iki šiol.
Perversmas, pakeitęs kariuomenės veidą
|
Turkijos kariuomenė per savo istoriją yra įvykdžiusi ne vieną perversmą, tačiau 2016 m. liepą įvykęs bandymas žlugo. Sukilimą pradėjo dalis kariuomenės padalinių, sunerimusių dėl prezidento R. T. Erdogano diegiamos islamistinės politikos ir stiprėjančio autoritarizmo.
Nors perversmas truko mažiau nei parą ir greitai žlugo, daugelis politikos analitikų iki šiol abejoja jo tikrumu. Manoma, kad tai galėjo būti Erdogano vyriausybės surengta „svetimos vėliavos“ operacija, skirta galutinai susidoroti su pasaulietiškais generolais ir įkalinti Fethullah Güleno – JAV gyvenančio musulmonų dvasininko – pasekėjus.
Lemtinga naktis: tankai ant tiltų ir naikintuvai danguje
2016 m. liepos 15 d., 22:00 val., virš Ankaros pasirodė Turkijos oro pajėgų naikintuvai, o Stambule tankai užblokavo tiltus, jungiančius Europą ir Aziją. Įdomu tai, kad eismas buvo stabdomas tik viena kryptimi.
Sukilėliai bandė vienu metu užimti strateginius objektus: Generalinio štabo būstinę, policijos specialiųjų pajėgų bazę, Atatiurko oro uostą, nacionalinį transliuotoją bei telekomunikacijų centrus.
Apie vidurnaktį prezidentas Erdoganas kreipėsi į tautą, vadindamas perversmo organizatorius išdavikais, bandančiais „įsiveržti“ į Turkiją. Jis paragino piliečius išeiti į gatves. Į šį kvietimą atsiliepė per 80 000 mečečių visoje šalyje. Stambule ir Ankaroje tūkstančiai žmonių blokavo tankų kelius. Tai tapo kruviniausiu perversmu Turkijos istorijoje: žuvo 62 policijos pareigūnai, 173 civiliai ir 5 perversmui nepritarę kariai. Sužeistųjų skaičius viršijo du tūkstančius.
Masinis „namų valymas“: nuo generolų iki kadetų
Erdoganas ir jo valdančioji partija (AKP) nedelsdami ėmėsi stiprinti režimą. Nors perversmą vykdė vidurinės grandies karininkai, valymai palietė pačią kariuomenės viršūnę. Suimta daugiau nei 6 000 žmonių.
Iš 358 Turkijos generolų ir admirolų net 151 buvo suimtas. Kalėjimuose atsidūrė 1 656 pulkininkai (daugiausia iš Oro pajėgų) ir apie 3 500 žemesnio rango karininkų. Paradoksalu, tačiau beveik pusė 2016-ųjų perversme dalyvavusių brigados generolų į savo pareigas buvo paskirti po 2013 metų. Tai įvyko po masinių „valymų“, kurių metu iš kariuomenės vadovybės buvo pašalinti pasaulietiški, kemalistinių pažiūrų karininkai. Tikėtasi, kad naujai paskirti vadovai bus lojalūs sistemai, tačiau įvyko priešingai – būtent šie naujieji kadrai tapo pagrindine sukilimo jėga. Tai rodo, kad ideologinis „valymas“ ne tik nepadidino saugumo, bet ir atvėrė duris dar radikalesniam infiltravimuisi į kariuomenės elitą.
Praėjus beveik dešimtmečiui, Turkijos oro pajėgos vis dar jaučia šių įvykių pasekmes. Pilotų trūkumas ir sugriauta švietimo sistema aviacijoje tapo didžiausia kaina, kurią šalis sumokėjo už autoritarinio režimo įtvirtinimą.
.png)
.png)
